Vynas baigias- jausmas išsenka

Praėjusį pirmadienį rašiau, jog Kalėdinėms dainoms dar ne metas. Tai va dabar jau metas.

Kalėdinės dainos man visada buvo kažkas ypatingo. Neįsivaizduoju, kaip įmanoma sukurti kažką, ką žmonės išgirdę iškart užuodžia mandarinus, mato papuoštas eglutes ir visokias kitokias šventines haliucinacijas.

Paprastai Kalėdos į mano namus ateina su Ericos Jennings šventiniu CD, kuris jau yra toks suklausytas, kad šiemet tikriausiai nebegros. Bet paknaisiojau youtube truputį ir radau įvairesnių kūrinių. Čia ir bus mano top list:

• Lady Gaga gal ir nelabai asocijuojasi su Kalėdine dvasia, bet šitą jos perdainuotą "White Christmas" versiją atradau praėjusiais metais ir baisiai patiko.
• Taip pat praėjusių metų soundtrack'as, jei gerai pamenu- kokakolos reklama.
• Dar viena kokakolos reklama, tik jau šių metų. Kiekvieną kartą išgirdus per televizorių pašėlstu :)
• Visai netikėtai atradau dar vieną gražią "Merry Christmas everyone" versiją, ieškodama visai kitos Jazzu dainos.
• Nors pavadinimas sako kitaip, šita daina visiškai ne apie Kalėdas. Bet kadangi čia top list, tai negaliu apsieiti be Coldplay.
• Beveik pabaigai-  seniena, primenanti LNK Kalėdinius žiburėlius ar kažką tokio, bet vis tiek kiekvienais metais labai lengvai susiklausanti.
• Ir jau pabaigai: "This is the best Christmas song that ever existed...". Kad ir kaip man patiktų šventinės dainos, pripažįstu, kad tai labai teisinga jų parodija- visos apie nieką :)

Be abejonės, šitaip galima būtų tęsti be pabaigos, bet norėjau parodyti truputį kitokių kūrinių, ne tik "Last Christmas", kurią išgirdau vakar vėlų vakarą senamiestyje ir net pradėjau čiaudėti. Apskritai manau kad Kalėdinės dainos yra atskiras savarankiškas stilius, įtinkantis bet kokiam skoniui.

O kol Lietuvoj sninga, vargšai vairuotojai kaltina kelininkus tingėjimu ir absoliučiai nesugeba važiuoti ant saujelės sniego, aš tupiu namuose apsidėsčius maistu ir panaudotom popierinėm servetėlėm. Ir vėl neišsisukau nuo peršalimo, mat buvau įsitikinusi kad bus labai smagu ir gražu pasivaikčioti aplink Rotušės eglutę šeštadienio vakarą apsiavus tik bateliais ir plonom pėdkelnėm per močiutės septyniasdešimtmečio fiestą. Aišku, buvo taip gražu, kad žmonės žiūrėjo pakraupę, o man gražu šiandien pažiūrėti į savo raudonai violetinę nosį.

Pirmadienio vidurdienis, o aš vis dar viena koja lovoj. Mama šiandien jau leido papuošti eglutę, tad tuoj pat slinksiu kraustyti spintų ir traukti lauk visokių blizgučių. Viena dekoracija, atkeliavusi iš parduotuvės Ikea, namuose jau stovi, ir jai būtinai reikia kompanijos.

Dar vienas Kalėdinis dalykas mano virtuvėj- giminaičių iš Joniškio atgabentas džiovintų vaisių ir riešutų pyragas. Jį kas tris dienas reikia laistyti brendžiu ir per šventes jau bus galima valgyti. Kvapas nekoks, nes brendis man gerų emocijų nekelia, bet tokį receptą girdžiu pirmą kartą ir jau beveik susigundžiau paminti savo principus ir mesti tą saldumynų nevartojimą.

Šiandien užteks. Kadangi akivaizdžiai esu apsėsta prieššventinio laikotarpio manija, Kalėdinių įrašų laukit greitu metu.

• Praėjusios savaitės pokštu tampa grupioko Igno atsakymas į klausimą, ar bijo kraujo: "Jo, bijau. Dar bijau aukščio, gylio ir pločio".

Ar jau pradėjot rinkti dovanėles?

Iki!