2013 m. rugsėjo 23 d., pirmadienis

Lately


Žinokit, aš tikrai gailiuosi, kad taip ilgai nerašiau. Ir pasiteisinimą turiu, kuris, nors ir skamba keistai net man pačiai, vis tiek yra true story: kai man neliūdna, kažkodėl negaliu sukurti nieko nei gražaus, nei protingo, nei apskritai kažko, kas būtų verta dėmesio. Nieko. Tai ir nesistengiu. "Geriau joks, negu bet koks"- visada sakau, kai kalba pasisuka prie meilės reikalų, bet frazė tinka ir šiuo atveju.

Šiandien tūnau savo kambary apsistačius trim puodeliais: vienam iš jų ryte buvo kava, antram prieš valandą garavo svarainių, kuriais aprūpino močiutė, arbata, o trečiam ji garuoja dabar. Be to, kad man siaubingai skauda gerklę ir šitas gėralas maloniai ją glosto, svarainių arbata yra stebėtinai skanus dalykas. Nei kvapas, nei skonis nepanašus į nieką kitą, kas ir yra geriausia mano pavargusiems skonio receptoriams. Užsukit į svečius: pavaišinsiu, jei dar bus likę :)
Kiek nukrypau nuo temos, bet šiandien taip, ko gero ir bus. Tiesiog papasakosiu what I've been up to.

Pradėsiu gal nuo muzikos, kuri mano gyvenime užima svarbią vietą. Tiksliau, yra nuolatinis gyvenimo fonas, kaip jau ne kartą minėjau. Pastaruoju metu truputį keičiu tik jos stilių, bet įpročiai lieka tokie patys: visur ir visada turi kažkas groti, ir jei nepatiks tai, kas skamba, nepatiks niekas. Tai va: paskutiniai mano atradimai mane džiugina tiek pat, kiek jau sunervino tėvus, kuriems ne tai, kad muzika ne prie širdies, bet tiesiog atsibodo klausyti vis to paties. 
Ilgai nepostringavus einu prie esmės. Kiekvienos dienos trejetukas yra va toks va: 

  

Disclosure Settle yra malonus pokytis nuotaikai pasikelti, nors anksčiau tokios muzikos nesuprasdavau. Nesuprantu tikriausiai ir dabar, bet organizmas priima ir nori dar.
Capital Cities In A Tidal Wave Of Mystery atradau tik dėl tos vienos dainos "Safe and sound", kuri vasarą buvo ant tokios bangos, kad jau ir priskendo truputį. Anyway, visa kita- labai įdomu ir kokybiška tiek, kad "susiklauso" greitai ir skaniai. 
Ir paskutinis- Daft Punk Random Access Memories, apie kurį parašyčiau poemą, nueičiau į pasaulio kraštą ir pamėgčiau silkę ir raugintus agurkus, jei tik galėčiau. Nesmerkit, heiteriai, kad taip vėlai jį atradau: vis geriau, nei niekada. Absoliučiai neįtikėtina kokybė, harmonija ir negirdėti skambesiai, kiekviena daina kaip ir savarankiška, bet tuo pačiu ir derinasi prie kitų. Neturiu muzikinio išsilavinimo ir net nesakau, kad daug suprantu apie muziką. Bet šitas Daft Punk kūdikis tikrai vertas ovacijų, ir man jis daug geresnis už Discovery, kuris tom ovacijom savo laiku tikrai buvo apdovanotas. Bloga naujiena: "Rolling Stone" skyrė jam tik 4 žvaigždutes iš 5, kas yra baisu. Pabaigai dar pasakysiu, kad mano asmeniniuose topuose Random Access Memories yra stiprus konkurentas Coldplay Mylo Xyloto, kas yra daugiau nei daug.
Paklausykit šitų per Spotify ar kur kitur- jei nežinojot, gal patiks :)

Praėjusios savaitės atradimas buvo Laukinės Žąsys . Ieškodama A. Užkalnio rašliavų, atradau jo internetinį puslapį, skirtą maitinimo įstaigų apžvalgoms. Taip patiko, kad perskaičiau viską, net ir kitų autorių straipsnius. Ir vis dar nesuprantu, kodėl. Visiškai nesu maisto snobė, nei labai tą kulinariją esu įvaldžiusi. Na, žinau, kas yra geras maistas, bet taip pat žinau, koks jis brangus. Tikriausiai skaičiau, nes labai patiko stilius. Po to supratau, kad tuo pačiu ir gavau žinių apie maisto derinimą, pateikimą, aptarnavimą ir visa kita. Net ir po šito tikrai nebūsiu maisto snobe, bet bent jau žinosiu, ką galima pakritikuoti. Lietuva juk heiterių kraštas :)
Beje, jei jau užsiminiau apie maistą, tai negaliu nepaminėti grupiokės Miglės kasdieniškai pasakyto pokšto, net neatsimenu, kokiam kontekste. "Vėdarai: shit- out, potatoes- in". Genialu, nes tai- visiška tiesa, be to, baisiai juokinga ir pretty much apibūdina visą lietuvišką virtuvę. Čia šiaip. Tiesą sakant, tai vėdarų nesu valgusi, bet čia skonio reikalas, todėl nieko nesmerkiu.

Toliau apie skaitalus. Vasarą pagaliau prisiruošiau perskaityt knygą, kuri yra prievaloma visiems, susijusiems su medicina, ir tiems, kurie bent kiek vertina šitą mokslo šaką. Tiems, kurie garsiai šūkauja, jog daktarai nieko neišmano, kad jiems reikia tik pinigų ir kad Lietuvoj žmonės patys nemiršta- juos nužudo gydytojai, iškart sakau, kad toliau galit neskaityt. 

Bet jei esat sveiko proto ir neišsigąstat per žinias pamatę, jog ligoninėj žmogus vis dėlto mirė, labai rekomenduoju Samuel Shem "Dievo namai". Pirmiausia tai man patiko ironiškas pavadinimas, nes daliai visuomenės tikrai atrodo, kad ligoninėse vyksta stebuklai ir apskritai- gydytojo profesija yra šventa. Paneigti tokį požiūrį galiu net aš pati, bet knyga tai jau tikrai sutrypia tuos aukštus vertinimus. Per daug neišsiplečiant: veiksmas vyksta "Dievo namų" ligoninėj, kur internai (jau baigę universitetą, bet dar ne gydytojai) atlieka praktiką ir supranta, kad visiškai nieko nemoka, bet niekas jiems nieko ir neaiškins. Iš viso šito gimsta toks ironiškas ir kurioziškas pasakojimas, kad nė neįtartum, kad tokia yra ir realybė. Dievo namuose galioja nerašytos taisyklės, tokios kaip "Liga- paciento rūpestis", "Vienintelis geras ligonis- negyvas ligonis", "Medicinos pagalba teikiama kuo daugiau nieko nedarant" ir panašiai. Dievo namų įstatymai surašyti knygos gale, kuriuos perskaičius pradėjau skaityti visą knygą tą pačią sekundę. 
Kodėl dabar apie ją pasakoju, nors perskaičiau seniai? Šiuo metu doroju antrą- dvigubai storesnę- dalį "Vargo kalnas", kuri yra panaši į pirmąją, bet rašoma jau apie psichiatrijos ligoninę. Galinis viršelis skelbia: "Sveiki atvykę į Vargo kalno psichiatrijos ligoninę, pamišėlių, savižudžių, tironų ir piktavalių namus. Čia tūno kompulsyvūs melagiai, negailestingi svetimautojai, seksualiniai iškrypėliai ir netgi vienas kitas oficialus beprotis. Ir tai dar tik daktarai...". Be abejonės, tokia pastraipa iškart suintriguoja, bet į tą Vargo kalną kopiu jau kurį laiką. 
Šiaip ar taip, "Dievo namus" tikrai rekomenduoju. Žinoma, jei vienintelė knyga, kuri patiko, yra "Fifty shades of grey", tai pailsėkit, bet šiaip tai tikrai praplės akiratį. Nors mano mama sako, kad žmonės, nesusiję su medicina, šito skaityt neturėtų.

 

Žodžiu, gyvenu kaip visada. Skaitinėju šį bei tą, klausausi šio bei to. Ir laukiu to tikrojo rudens. Kuo greičiau ateis, tuo greičiau praeis.


  • Mergaitės, šiandienos atradimas jums- The Beauty Department. Nežinau, gal aš nemadinga ar ką, bet šito gražaus puslapio anksčiau nežinojau. Puikus! Tuo, kad viskas paprasta net ir toms, kurių abi rankos kairės. Kairios..? Ir ypač patiko vienas triukas, kurį jau bandžiau anksčiau ir kuris, mano nuomone, labai puikiai pakeistų tuos nevykusiai nurudintus veidus vidury žiemos, nuo kurių, šiaip ar taip, nepabėgsim. Turiu pakankamai įgudusią ranką šitam menui, bet net ir to neprireikė, kad apgaučiau geriausią draugę, jog esu labai įdegusi :)
  • Būtinai pasidomėsiu, ką reiškia, kai esi apsėstas pilkos spalvos. Gal aš sergu kokia rimta liga. Šiandienos maistas akims: 


  • Dienos dainos neabejotinai nereikia, nes sviestas tada jau būtų sviestuotas.
Keep calm ir iki kito karto!



2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Apie skudurus #2

Moterys, šiandien vėl jums!
Rudenį mėgstu dėl įvairių priežasčių: lapų, oro temperatūros (deja, čia priskiriamas tik rugsėjis), dėl naujos pradžios (kaip ir daugelis, laiką skaičiuoju nuo vasaros iki vasaros), šiaip viso to jaukumo, kai namuose sulauki svečių ir gamini kažką skanaus arba pilstai gėrimus kairėn dešinėn (kalbu gal apie kavą). Bet vienas iš geriausių dalykų yra tas, kad keičiasi sezonas- vadinasi, keičiasi ir apdarai. 
Per vasarą pasiilgstu megztinių ir džinsų, be to, daug lengviau įdomiau atrodyti, nes galima apsirengti didesnį kiekį drabužių vieną ant kito. Todėl jau kokią savaitę neišlendu iš interneto platybių, nes ieškau įkvėpimo ir idėjų.
Beje, atsinaujinti rudens sezonui man visai nereiškia nusiaubti ''Akropolį". Žymiai kokybiškesnių drabužių prisiperku butikuose per visus metus, o paskui jau tik pertvarkau spintą skirtingiems sezonams. Idėjų ieškau naujiems deriniams, kas yra žymiai smagiau: labai paprasta apsirengti naujais drabužiais, o va suderint kažką naujo iš senų daiktų- jau iššūkis. Pagrindinė taisyklė yra užpildyt spintą tokiais drabužiais, kurie derintųsi prie visko. To visada ir laikausi. 
Žodžiu, ilgai nepostringavus, einu prie reikalo: pastebėjau, kad toks įrašas vasaros sezonui buvo labai populiarus, tai pagalvojau, kad gal bus naudingas ir rudeniui. Pasidžiaukit įvairove, kol dar šilta- iškart bus smagiau!

pop of red All black. Loving the bag! Boyfriend jeans. Cute Casual Look street styling.   camel, chambray, leo & leggings Textured Layers  casual  links to LOADS of olivia palermo street style pics fur + stripes & fun accessories cool Cozy Neutrals http://pinterest.com/elakaran/

Beje, šio sezono must- haves yra kažkas pilko, kas nors languoto, baikeriški aulinukai arba smailianosiai (bet ta klasikinė smaili bato nosis, ne tie košmarai, kurie buvo madingi prieš kokius 7 metus) ir vyriška spinta. Vadinasi, ne tik kad nesunku rudenį atrodyt madingai, bet, pasirodo, mano spintai šiemet nieko netrūksta :)

Sėkmės ieškant įkvėpimo ir nepamirškit, kad jūs turit puošti bet kokį drabužį, o ne drabužis jus :)
Iki!


2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

Apie vasarą

Kaip visada, šniukštinėju praeityje.
Aptikau įrašą, kuriam lygiai treji metai, bet vis dar juo žaviuosi ir kiekvieną kartą skaitydama puikiai jaučiu tą nuotaiką. Nors Rugsėjo 1-oji man visada atrodė labai graži šventė (net mokykloj), ta diena turėjo būti liūdnesnė už liūdną. Šiandien visai taip nesijaučiu, bet kažkodėl norisi pasidalinti:

Stoviu šaltam vėjyje ir ašaros, rodos, nesibaigia. Kaip mažą paveiksliuką matau vasarą priešais save. O gal už savęs.
Ir matau save toj vasaroj. 
Visas nemiegotas naktis ir pramiegotas dienas. Užuodžiu vyno kvapą. Girdžiu muziką ir mergaitiškus balsus, klykaujančius dainos žodžius. Smėlis kišenėse, vėjas plaukuose, žolė po nugara. Skambantys telefonai, pro mašinos langą bėgantys vaizdai, besidaužanti širdis. Laukimas kiekvieną minutę, laukimas kiekviena kūno ląstele. 
Turi pasitraukti iš žmogaus, kuriuo buvai ir prisimintį žmogų, kuriuo turėtum būti.
Prisiminsiu, kuo norėjau būti.
Iškrenta viena ašara. Po jos- antra, septinta... Pasipila kaip tas smėlis iš kišenių, nesustabdomos kaip vėjas.
Prisimenu, kuo turėčiau būti. Ir būsiu, kai pamiršiu, kas buvau. Ir kai nebemylėsiu tų, kurie buvo.

Vasaros, aišku, jau ilgiuosi, bet rugsėjį pasitikau su gera nuotaika, užsidegimu ir šviežiom idėjom. Tikiuosi, Jūs irgi nusiteikę darbui, apsiginklavę kantrybe, bet nepamiršę, kad bus laiko ir atsipalaiduoti ir tą vasarą prisiminti. Neįsileiskit rutinos į namus ir rudens į širdį :)

Beje, moterys, ar jaučiat- prasideda naujas sezonas, todėl kraustysim spintas ir keisim kailiuką!

Ir pabaigai: šitas įrašas, kaip ką tik pastebėjau, yra jau penkiasdešimtas, todėl sveikinu save su nedideliu jubiliejum ir vėl dėkoju Jums, kad būnat su manim. Reikia manyti, kad šimtasis nebus už kalnų.

  • Vakaro judesiui vėl Disclosure.
  • Ir lengvas skaitalas ne tokia lengva tema. A.Užkalnis, aišku, yra visaip žinomas savo pasisakymais bet kokiom temom. Jo straipsnius apie valgymo įstaigas vis paskaitydavau ,,Stiliaus" žurnale, o kai pamėgau, negaliu praleisti ir kitur. Skonio reikalas, žinoma, bet dėl manęs tai spauda galėtų būt gyva vien tokiais pasireiškimais.
More Free funny Ecards about birthday cakes, friendship, work and current events.

Sėkmingo jums starto ir iki!