Barcelooonaaa

Pažįstu daug žmonių, kurie kartą pabuvę Barselonoj, miestą įsimyli. Tai dabar jų gretas papildžiau ir aš. Viskas, kas gero yra sakoma apie Katalonijos sostinę, yra absoliuti tiesa! Ir iš visų Europos turistinių didmiesčių, kuriuos esu mačiusi, šitas patiko labiausiai.

Dabar ten, ko gero, šalčiausias metų laikas, todėl vietiniai rengiasi pūkines striukes, ir  kadangi temperatūra 15 laipsnių šilumos, turistus iš žiemiškesnių šalių galima atskirti pagal mažesnį drabužių kiekį. 

Nežinau, kaip ten būna vasarą, bet dabar metų laikas man pasirodė tobulas tokiai kelionei, nes: 1) girdėjau, kad Lietuva trumpam užšalo praėjusią savaitę, kaip tik šito ir išvengiau, 2) kadangi mieste labai daug medžių (kai projektavo gatves, vienas iš reikalavimų buvo palikti kuo daugiau žalumos), o pastatai labai aukšti ir nuostabiai gražūs, tai per tuos žalumynus nieko nesimatytų. Žalumos, kaip žinia, ir Lietuvoj užtenka, čia juk pagrindinis mūsų pasididžiavimas. Miškai.

Pats miestas labai jaukus, tvarkingas ir kultūringas, ir netgi kvepia kažkokiais ananasais. Aš esu keliautoja, kuriai visiškai nebūtina aplankyti visus turistinius objektus tam, kad susipažinčiau su miestu, bet šiaip visa Barselona yra vienas didelis objektas: į kurią gatvę pasuksi, ten rasi įspūdingos architektūros, fontanų, arba bent jau įdomiai dekoruotų viešbučių ir gražių parduotuvių.

Pasakoti čia nėra ką: jei kada nors kilo idėja pamatyti Barseloną, tai taip ir padarykit. Lėktuvo bilietai daug nekainuoja, viešbučiai centre gal kiek brangesni, bet viską labai patogiai galima pasiekti metro ir iš toliau. 

Telefonu padariau keletą nuotraukų bendram vaizdui susidaryti, bet šiaip niekad nebuvau linkusi keliones matyti ekrane- reikia džiaugtis aplinka ir įspūdžiais, o ne sukti galvą, kaip čia nufotografuoti kokią bažnyčią visais rakursais. Tiesą sakant, tai jei ne blogas, gal būčiau išvis to telefono ir netraukusi :)

Nuotrauka, kuri vieniems pasirodė labai liūdna, kitiems priminė Vilijampolę

Sagrada Familia, garsusis A. Gaudi kūrinys, kurį stato jau daugiau nei šimtą metų, ir niekaip neužbaigia. Turistai kaip išprotėję važiuoja pažiūrėti statybų aikštelės ir kelias valandas laukia eilėje, kad patektų į vidų. Nuotraukoje matosi didžiausias tinklais ir pastoliais neuždengtas fragmentas

Kitas must see A. Gaudi pastatas dieną ir vakare

Nors geltoni ir nupiepę, bet vis tiek mandarinai, kasdieniškai auga šalia Prada salono

 Pagrindinė pėsčiųjų gatvė La Rambla, jungia centrinę Katalonijos aikštę su uostu 

Katalonijos aikštė

Labai norėjau pasidalint įspūdžiais, tai toks greitas įrašas. Grįžau su naujom idėjom, gavus vitamino D ir geros nuotaikos dozę, tai greitai parašysiu vėl :)

Iki pasimatymo!

2014!

,,2014-aisiais bus visko"- tokia frazė ant žurnalo viršelio patraukė mano akį šiandien ryte. Dorodama pyragą pusryčiams perverčiau paskutinio mėnesio spaudą, kurią namo vis tempia mama ir kurios per visą tą šventinį pamišimą nespėjau apžvelgti.

Visuose žurnaluose tas pats: mados, maistas, žmonės, apie kuriuos rašoma neaišku kodėl, o gruodžio mėnesio numeriuose ir nekuklios apimties astrologinės rašliavos. Šiaip manau, jog horoskopais netikiu, bet visada kyla klausimas: jei paskaitau, tai gal vis dėlto tikiu..? 

Kaip ten bebūtų, pasmalsavau, ką man žada žalio arklio metai. Nieko blogo, ir tai jau yra gerai. Bet tada įsijungiau feisbuką ir radau ten tekstą, kuris lyg ir apvainikavo mano astrologinį tyrimą: ,,Vienintelį teisingą horoskopą". Sužinojau ne tik savo likimą ateinančiais metais, bet dar ir tai, kad pagal zodiako ženklą esu žirnelis. Na, ne pati blogiausia daržovė; geriau, nei burokėliai, pavyzdžiui.

Šitas įrašas turėjo atsirasti prieš dvi dienas, bet paskutiniu metu rašyti man sekasi sunkiai. Toks jausmas, kad viskas, ką sugalvoju, neturi prasmės. Todėl kiekvienas ilgesnis pasisakymas reikalauja ne tik laiko- jėgų taip pat. Bet atsigavau po Naujųjų šventės, nuraminau mintis ir kūną, todėl prisėdau Jums visiems palinkėti ko nors gražaus. Tą daryti niekada ne per vėlu, žinokit :)

Nauji metai visada laikomi nauja pradžia, turėkit tai omeny, jei kažką norisi keisti. Kodėl nauja data negalėtų būti atskaitos taškas..? Darykit viską, ką norisi daryti, nes jei ne dabar, tai kada? Vienas iš šiandien perskaitytų horoskopų sako, jog tam tikri įvykiai gali būti labai didelių permainų pradžia, tai nepražiopsokit savo šanso!

Būkit dėmesingi ne tik sau, bet ir kitiems. Geras jausmas, kai kažkam rūpi, bet dvigubai geresnis, kai esi kažkam tikrai reikalingas. Mylėkit žmones, kurie yra aplinkui, nes meilė tikrai išgelbės pasaulį: sakau tai visiškai nuoširdžiai.

Kartais sustokit ir pamąstykit, kiek daug turit gyvenime. Vertinkit, džiaukitės ir turėsit dar daugiau. Nes niekada nebus pakankamai, jei galvosit apie dalykus, kurių neturit.

Durys atsidaro tik tiems, kurie nebijo belstis. Svajokit, kelkit sau tikslus ir jų siekit. Kartais žmogus laimi, kartais tiesiog pasimoko. Todėl nebijokit pralaimėjimų ir nesėkmių. Aš prieš priimdama drąsius sprendimus visada pagalvoju, kas gali nutikti blogiausio. Nustebsit, kai paaiškės, jog nieko. Tik išdrįskit.

O gal mažos nesėkmės parodys tikrąjį kelią? Žvaigždės juk nešviečia, jei nėra tamsos. Vėl kartojuosi: tik išdrįskit. Nes jei nebandysit, tai ir nesužinosit.

Būkit žmonėmis, kuriais norit būti. Ir- svarbiausia- būkit laimingi.

Gerų metų ir iki pasimatymo!

 

What always makes Christmas merrier

Džingl džingl! Kaip gyvenat? 

Kalėdos jau visiškai ant nosies, ar pastebėjot, kaip greitai atėjo? Apskritai, ar pajautėt, kaip pralėkė ruduo? Aš- ne.

Pernai prieškalėdiniu laikotarpiu bloginau gana aktyviai: džiaugiausi tai sniegu, tai papuoštom eglutėm, tai dovanom... Šiemet irgi džiaugiuosi. Turiu pasakyti, kad esu išprotėjus ne dėl pačių Kalėdų, bet dėl jų laukimo. Jau antra savaitė kaip pakuoju dovanas į savo pačios pagamintas pakuotes ir prisiekiu- nuo braižymų, karpymų ir klijavimų man ištino pirštai. Nė kiek nemeluoju. Žodžiu, nemiegu kaip silkė pataluose, o švenčiu Kalėdų laukimą.

Šitam įrašui ruošiausi jau kokę savaitę, bet vis nerasdavau laiko ir dėl to labai graužiausi. Tai šiandien su skaudančia galva (visgi šeštadienio rytas yra rytas po penktadienio...) išsiritau iš lovos ir įsitaisiau prie kompiuterio su jumis pabendrauti. Tikiuosi, dar ne per vėlu!

Priartėjau prie esmės. Pastebėjau, kad labai daug man artimų žmonių nesijaučia kalėdiškai nusiteikę. Nesakau, jog būtinai reikia visa tai sureikšminti ir laukti švenčių kaip kokio išganymo. Bet Kalėdų point'as ir yra pajausti ramybę, džiugiai nusiteikti, skleisti gėrį ir visi kiti dalykai, kurie absoliučiai neįmanomi kitus vienuolika mėnesių per metus. Baisiai liūdna, kai nepajauti tos geros dvasios...

Ir dabar jau pati esmė: susimąsčiau, kas į mano asmeninę erdvę atneša Kalėdų džiaugsmą, ir nusprendžiau pasidalinti su jumis: tais, kurie skeptiškai žiūri į visą šitą šurmulį ir, kaip kokie Grinčai, vagia Kalėdas :)

Tai štai:

• Ar pastebėjot, kaip papuoštas miestas? Krizė aiškiai prie pabaigos, nes pirmą kartą matau papuoštus visus žibintus pagrindinėse gatvėse ir net tiltus (!). Eglutės linguoja prie kiekvienos svarbesnės institucijos, o senamiestis tai tikriausiai matytųsi ir iš Mėnulio. Skirkit kokį vėlų vakarą, kai dauguma žmonių jau namuose, ir iškiškit nosį iš akropolių ir miegamųjų rajonų: miestas tikrai dosniai dovanoja Kalėdas, reikia tik ateiti ir pasiimti.
• Jei galit sau leisti truputį kitokią ekskursiją, labai rekomenduoju nuvažiuoti į Raudondvario dvarą. Kelionė neilga, rasti labai lengva, o atvažiavus norėjau pasilikti. Prigriebkit kavos ir važiuokit dieną, kai matosi visi bembiai, elniai ir zuikučiai, kurių ten visur pristatyta, arba vakare, kai viskas apšviesta ir tikrai atrodo kaip filme.
• Kelionėms ir pasivaikščiojimams visai netrukdo tai, jog nėra sniego. Nereikia kasti pusnų nuo mašinos, galima autis bet kuriuos batus, nes neslidu, nešlapia, nes nėra kam tirpti. Vien pliusai! Apskritai, ar atsimenat, kada Lietuvoje Kalėdos buvo baltos? Aš nuo šito jau atpratau, nes didžioji žiema juk būna kovo mėnesį, nėra čia ko tikėtis sniego sezono pradžioj.

Jei vis dėlto norit pasivartyti pataluose kaip silkės, irgi neturėtų būti labai liūdna:

• Patikrinkit, ar namuose papuošta eglutė. Jei taip, tai nematau priežasties būti niūriems. Jei ne, tai sveikinu- jūsų laukia labai malonus darbas. Tada užsidekit kvepiančių žvakių, paklausykit gražios muzikos, paskaitykit, pavartykit blizgančius žurnalus arba pažiūrėkit ,,Vienas namuose". Ir nepamirškit valgyt mandarinų pusryčiams, pietums ir vakarienei.
• Pasičiupinėkit krūtinę: jei ten kažkas plaka, reiškia, turit širdį ir malonus jausmas turėtų aplankyti dovanojant dovanėles kitiems. Jei esat moteriškos lyties, tai turbūt malonumas padvigubės, jei įdėsit bent truputį pastangų supakavimui. Aš įdėjau dvi savaites pastangų, bet čia ne apie tai :) 

Dovanos visiškai neturi būti brangios- sakau visai nuoširdžiai. Bet turi būti apgalvotos, nes kalėdinės dovanos yra pati tikriausia dėmesio išraiška. Būtent todėl niekaip negaliu teigiamai vertinti dovanos, kuri įdėta į maišelį, ant kurio dugno vis dar yra lipdukas su kaina. Nedarykit šito, nes iškart matysis, jog apie žmogų galvojot ne daugiau nei užtrunka už tą maišelį sumokėti Maximos kasoje.

Anyway, sugalvoti malonią dovaną visai nesunku, tuo labiau, kad šiuo metų laiku tinka dovanoti viską, kas susiję su sezoninėm šventėm: kalėdines dekoracijas, eglutes, žvakes ir viską, ką galima rast toj pačioj Maximoj. Pavyzdžiui vakar pradžiuginau (tikiuosi) savo drauges stikliniais eglutės žaisliukais ir palinkėjimu (ne iš interneto, o iš galvos, jei ką).

Melomanams (ypač vairuojantiems) draugams visada galima padovanoti kompaktinių diskų. Originalių, jei palaikot muzikos industriją, arba "rankų darbo"- bus vienodai gerai, nes muzika apskritai yra geriausias dalykas Žemėje, tai kas nenorėtų gauti tokios dovanos..? Paskutiniu metu mano favoritai yra The Script #3 ir naujas Leon Somov &Jazzu Lees and Seas. Jei reikia klasikos, Queen- pats tas. Arba mėgstantiems tas dvigubas A. Mamontovo ir Foje CD. Tikslesnio pavadinimo neprisimenu, nes dėžutė gyvena mašinoj, bet turbūt suprantat, apie ką kalbu. Universaliausia- kalėdinės dainos, bet čia sudėtinga užduotis. Žinau, nes praėjusiais metais pati dovanojau tokius rinkinius: niekas nenori klausyt šiurpą keliančių Last Christmas ir kitų, tai pavargau šiek tiek. Bet čia tik tai, ką mėgstu pati. Patys žinot, kokia begalinė yra muzika, tai belieka tik išsiaiškinti, ko klauso jūsų brangiausieji, o po to jau žinot, ką daryti.

Jau kuris laikas esu pamišusi dėl lūpdažių. Labai madinga ir kaip šiaip aksesuaras išsitraukti iš rankinuko (kvaila, bet moteriška), ir kaip tobula kosmetikos priemonė, nes man kasdien atstoja visą makiažą. Tai jei ieškot malonios dovanėlės moterims/ merginoms, apsvarstykit šitą variantą: nebrangu, labai žavu, moteriška stilinga ir visaip kitaip nuostabu. Be to, lūpdažių niekada nebus per daug.

Vakar draugė dantukų fėja Ieva pradžiugino savo keptais keksiukais ir trijų rūšių sausainiais. Viskas buvo taip žavingai supakuota, bet taip kvepėjo, kad nesusilaikiau ir paragavau visko po truputį. Puiki dovana plius tikras džiaugsmas, jei mėgstat gaminti. Konditerija man yra tamsus miškas, bet šiaip jau valgomos/ geriamos dovanos yra nesunkus sprendimas, bet geras rezultatas. Šią savaitę mūsų šeimyna gavo vyno ir sūrio, tarp kurių ir mano mėgstamiausias rudas norvegiškas ožkų pieno sūris, kurio, jei neklystu, Lietuvoje turi tik Prisma ir gal dar kokios gurmanų parduotuvėlės. Bet šitą labai rekomenduoju dovanoti mėgstantiems natūralų ir įdomų maistą. Dar galit dovanot kavą iš tų kvepiančių arbatos parduotuvių, gero šokolado ("gero"- tai ne pieniško), kalėdinio arba įprasto vyno (vokiškas rieslingas įtinka beveik visiems), kulinarams tėčiams arba mamoms- gražių ekologiškų prieskonių. Žodžiu, viskas, kas valgoma, neabejotinai yra praktiška.

Dovana, tinkanti visiems ir visada, yra maža dirbtinė eglutė, kurią galima papuošti pagal poreikius arba skonį. Labai tinka einant pas ką nors į svečius.

Išsiplėčiau labiau, nei planavau. Bet jausmas toks, lyg Kalėdomis džiaugčiausi viena, todėl labai noriu dalį gėrio perduoti ir visiems aplink :)

Tikiuosi, jog tarp švenčių rasiu laiko užsukti čia ir jums visiems palinkėti kažko gero. Bet jei ne, tai jaukių Kalėdų, ramybės širdyje ir atsiminkit, kad visada reikia siekti žvaigždžių.

• Dienos daina: nelabai kalėdiška, bet vis tiek šventiška Christmas Lights.

Jau bėgu ruoštis, šiandien eisiu į M. Mikutavičiaus koncertą. Bilietai stalčiuj jau guli keletą mėnesių, pagaliau sulaukė savo dienos :)

Iki!

Best things in life aren't things

Jeez, aš nežinau, kas su manim vyksta. Ar yra koks nors sindromas/liga/būsena/koks_nors_kitas_dalykas, kuriam galėčiau ,,nurašyt" tai, jog absoliučiai negaliu pasigauti įkvėpimo..? Mano kambarys pilnas visokių popiergalių su blog'o įrašų juodraščiais, nes jau pradėjau galvot, kad jei rašysiu ranka, viskas eisis lengviau. Nieko panašaus.

Kaip ten bebūtų, aš labai atsiprašau, kad palikau Jus taip be nieko. Tie, kurie mane matot kasdien ar bent jau retkarčiais, žinot, kad mano gyvenime vyksta labai dideli ir smagūs pokyčiai. Žinoma, tuo nesiteisinu, bet paskutiniam įraše minėjau, jog kai viskas gerai man pačiai, tai įkvėpimui- atvirkščiai.

Šitas įrašas (ar bent jau jo minimalus planas) gulėjo mano galvoj jau porą mėnesių. Ir nemeluosiu: kai jau buvo sugalvotas, perkeltas ant popieriaus ir paruoštas viešinti, aš taip paprastai ėmiau ir apsigalvojau. Ir padarysiu atvirkščiai.

Norėjau pakalbėti apie dalykus, kurie labiausiai erzina, trukdo gyventi arba galėtų apskritai neegzistuoti. Tiesą sakant, turiu stebėtinai daug ką pasakyti šita tema. Tai kodėl ją pakeičiau? 

1) pastebėjau, kad po truputį pradedu įsilieti į heiterių gretas;

2) prieš porą dienų kolegė_draugė_Dantukų Fėja Miglė apšvietė, jog lietuviai yra viena iš nelaimingiausių tautų pasaulyje (vėl). Tuo tarpu laimingiausi yra danai. Ir, pasirodo, dėl to, jog dažnai visiems už viską dėkoja: sau už tai, kad yra tokie nuostabūs, kitiems už tai, kad jie apskritai yra, ir panašiai. Atrodo, toks paprastas reiškinys, o kiek daug keičia;

3) vakar praleidau absoliučiai tobulą vakarą su savim ir muzika, kuri visiškai susuko galvą.

Tai štai, pagalvojau, kad visai gražu būtų parašyt apie gražius dalykus. Apie tuos, kurie mane pradžiugina no matter what. 

Prieš sėsdama prie kompiuterio, žinoma, atlikau ,,namų darbus" ir susidariau sąrašą tokių dalykų. Žinokit, visai nebuvo lengva! Bet sąrašas galiausiai gavosi ilgas, tai tikiuosi kad jo nepamesiu ir pasinaudosiu, kai tikrai reikės. 

O šituo įrašu noriu paskatint ir jus pamąstyt, kokios smulkmenos gyvenimą daro šviesesnį.

Per daug išsiplėsti nenoriu, tai išrinksiu kai ką iš TOP10 atsitiktine tvarka. Važiuojam.

• Pagrindinė priežastis, dėl ko mano galvoj ir atsirado šita tema, yra muzika. Kaip ir viso kito priežastis, ko gero. Tikrai žinot tą jausmą, kai įsimyli kokią nors dainą/ kompaktą/ grupę, klausai to paties visada ir visur, galiausiai su ta muzika atsiranda įvairių asociacijų, ,,prisiklijuoja" visokios etiketės- to baliaus daina, tos vasaros kompaktas, mūsų muzika ir panašiai. Anksčiau ar vėliau atsibosta, dainos išeina iš mados arba tiesiog pasimeta playlist'uose. Ir vis tiek ateina ta minutė, kai muzika grįžta, ir grįžta su keliskart stipresne emocija: nuostaba, džiaugsmu ir- svarbiausia- prisiminimais. O kas dar gali būt geriau už prisiminimus? Man asmeniškai- nieko. Tokias emocijas man vakar sukėlė The Fray, bet čia tik tarp kitko. Paieškokit to, ką labai mylėjot, pavyzdžiui, prieš metus!
• Kitas greitas būdas save pradžiugint- maistas. Šitai temai, ko gero, apskritai reikėtų atskiro blog'o, bet tinkamas maistas tinkamu metu tikrai vertas būt geriausių dalykų sąraše. Pavyzdžiui, močiutės blynai šeštadienio pusryčiams, McDonaldas pagiringą dieną, sušis su mergaitiškais plepalais, kava iš Statoil vidury nakties (beje, ar pastebėjot, kokia gera ten kava..?) ir neadekvatus kiekis vyno, išgertas pajūry. Vardint galima be galo, bet kaip jau sakiau: atkreipkit dėmesį į tinkamą maistą atitinkamu metu.
• Jau seniai norėjau parašyt apie kvapus ir kaip jie veikia emocijas. Na, žinau koks yra uoslės mechanizmas ir kitų dalykų, bet tam, kad išplėtočiau, reikia pasidomėti daugiau. Anyway, kvapai visada patraukia mano dėmesį ir gali per sekundę pakelti ūpą į aukštumas. Lengviausias variantas, aišku, yra kvepalai (mane geriausiai nuteikia Donna Karan ir Lacoste), bet jūs pabandykit pauostyt marcipanų, muskato arba bazilikų vazonėlyje. Dar labai teigiamai veikia mylimų žmonių drabužiai, ypač šalikai :) Arba dar yra kvapai, kurie primena tam tikrus gyvenimo tarpsnius. Toks man yra narcizų kvapas, nes asocijuojasi su vaikyste, kada močiutė for fun augindavo tikras narcizų plantacijas.
• Ar kada nors susimąstėt, kokia jūsų mėgstamiausia dienos dalis? Išnaudokit ją maksimaliai! Aš visiškai priklausoma nuo ryto. Keliuosi kiek įmanoma anksčiau, kad galėčiau ilgai pusryčiauti, paskaityti ir ramiai nusiteikti dienai. Patys tobuliausi rytai būna žiemą, kol sniegas už lango dar neatsibodęs, namuose šilta ir jei Kalėdos around- kavą galima gert po eglute, klausyt kalėdinės muzikos ir uostyt mandarinus :) Ir šiaip- posakis, jog rytas už vakarą protingesnis, tikrai nėra netiesa.

Tai čia buvo tik sąrašo pradžia.

Šiaip tikriausiai suvokiat, kad geriausi dalykai gyvenime yra free, tai dar galima būtų kalbėt ir kalbėt apie geriausius draugus, apie vasaros lietų, ilgus pasivaikščiojimus, protingus pokalbius ir milijoną kitų dalykų ir reiškinių, kurie lyg ir visiems aišku, kad yra nuostabūs, bet ar tikrai jais džiaugiamės? Beveik garantuoju, kad kasdien šitos malonios smulkmenos pasislepia tarp rūpesčių.

Tai va, žiūrėkit, kad taip neatsitiktų :)

Pradžioj užsiminiau apie pokyčius, kurie dabar vyksta, tai jais ir užbaigsiu šitą sau nebūdingą temą: 

Iki kito karto!

Wonderful World

Šiąnakt į mano kambarį įsliūkino mintis. Tyliai įsiropštė į lovą, palindo po visais patalais ir apsigyveno galvoj. Taip aš supratau, kodėl dažniausiai nesijaučiu laiminga. Nes nenoriu. 
Nenorėjau būti laiminga.
Bet dabar noriu, tai ir būsiu. Norėčiau tikėt, kad laimę lengva rasti, bet tikriausiai ji pati randa šeimininką. Laimė siekia tobulybės ir ieško tinkamo žmogaus, kuriame apsigyvens. O jau kai randa...
Laiminga siela myli ir net žiūri į viską su meile. Nes turi didelę širdį, kurią reikia visiems dalinti. Ir žino, kad jei negali būti su tais, kuriuos myli, tai myli tuos, kurie yra.
Laiminga siela gyvena taip, lyg rytojus neateitų. Kartais pasiklysta, bet tik ten, kur malonu pasiklysti.
Žinoma, laiminga siela kartais liūdi ir tyliai tūno kampe. Gerai, kad gali ne tik kalbėti, bet ir tylėti apie viską...
Galų gale, laimė juk turi sparnus, todėl gali pasiekt ne tik lubas, bet ir žvaigždes. Ir pasiekia, bet tik tada, kai pati to noriu.

Tikrai žinau, kad aplink pasaulis gražus. Keisčiausia, kad tai matau tik naktį, kai tamsu :)


Pabaigai pridursiu, kad tekstas ne visai naujas, bet šiandien pasirodė teisingas.
Ir tuoj pat baigiu, kol neapsigalvojau ir visko neištryniau.

Pasistenkit būt laimingi, rimtai.

Lately

Žinokit, aš tikrai gailiuosi, kad taip ilgai nerašiau. Ir pasiteisinimą turiu, kuris, nors ir skamba keistai net man pačiai, vis tiek yra true story: kai man neliūdna, kažkodėl negaliu sukurti nieko nei gražaus, nei protingo, nei apskritai kažko, kas būtų verta dėmesio. Nieko. Tai ir nesistengiu. "Geriau joks, negu bet koks"- visada sakau, kai kalba pasisuka prie meilės reikalų, bet frazė tinka ir šiuo atveju.

Šiandien tūnau savo kambary apsistačius trim puodeliais: vienam iš jų ryte buvo kava, antram prieš valandą garavo svarainių, kuriais aprūpino močiutė, arbata, o trečiam ji garuoja dabar. Be to, kad man siaubingai skauda gerklę ir šitas gėralas maloniai ją glosto, svarainių arbata yra stebėtinai skanus dalykas. Nei kvapas, nei skonis nepanašus į nieką kitą, kas ir yra geriausia mano pavargusiems skonio receptoriams. Užsukit į svečius: pavaišinsiu, jei dar bus likę :)
Kiek nukrypau nuo temos, bet šiandien taip, ko gero ir bus. Tiesiog papasakosiu what I've been up to.

Pradėsiu gal nuo muzikos, kuri mano gyvenime užima svarbią vietą. Tiksliau, yra nuolatinis gyvenimo fonas, kaip jau ne kartą minėjau. Pastaruoju metu truputį keičiu tik jos stilių, bet įpročiai lieka tokie patys: visur ir visada turi kažkas groti, ir jei nepatiks tai, kas skamba, nepatiks niekas. Tai va: paskutiniai mano atradimai mane džiugina tiek pat, kiek jau sunervino tėvus, kuriems ne tai, kad muzika ne prie širdies, bet tiesiog atsibodo klausyti vis to paties. 
Ilgai nepostringavus einu prie esmės. Kiekvienos dienos trejetukas yra va toks va: 

  

Disclosure Settle yra malonus pokytis nuotaikai pasikelti, nors anksčiau tokios muzikos nesuprasdavau. Nesuprantu tikriausiai ir dabar, bet organizmas priima ir nori dar.
Capital Cities In A Tidal Wave Of Mystery atradau tik dėl tos vienos dainos "Safe and sound", kuri vasarą buvo ant tokios bangos, kad jau ir priskendo truputį. Anyway, visa kita- labai įdomu ir kokybiška tiek, kad "susiklauso" greitai ir skaniai. 
Ir paskutinis- Daft Punk Random Access Memories, apie kurį parašyčiau poemą, nueičiau į pasaulio kraštą ir pamėgčiau silkę ir raugintus agurkus, jei tik galėčiau. Nesmerkit, heiteriai, kad taip vėlai jį atradau: vis geriau, nei niekada. Absoliučiai neįtikėtina kokybė, harmonija ir negirdėti skambesiai, kiekviena daina kaip ir savarankiška, bet tuo pačiu ir derinasi prie kitų. Neturiu muzikinio išsilavinimo ir net nesakau, kad daug suprantu apie muziką. Bet šitas Daft Punk kūdikis tikrai vertas ovacijų, ir man jis daug geresnis už Discovery, kuris tom ovacijom savo laiku tikrai buvo apdovanotas. Bloga naujiena: "Rolling Stone" skyrė jam tik 4 žvaigždutes iš 5, kas yra baisu. Pabaigai dar pasakysiu, kad mano asmeniniuose topuose Random Access Memories yra stiprus konkurentas Coldplay Mylo Xyloto, kas yra daugiau nei daug.
Paklausykit šitų per Spotify ar kur kitur- jei nežinojot, gal patiks :)

Praėjusios savaitės atradimas buvo Laukinės Žąsys . Ieškodama A. Užkalnio rašliavų, atradau jo internetinį puslapį, skirtą maitinimo įstaigų apžvalgoms. Taip patiko, kad perskaičiau viską, net ir kitų autorių straipsnius. Ir vis dar nesuprantu, kodėl. Visiškai nesu maisto snobė, nei labai tą kulinariją esu įvaldžiusi. Na, žinau, kas yra geras maistas, bet taip pat žinau, koks jis brangus. Tikriausiai skaičiau, nes labai patiko stilius. Po to supratau, kad tuo pačiu ir gavau žinių apie maisto derinimą, pateikimą, aptarnavimą ir visa kita. Net ir po šito tikrai nebūsiu maisto snobe, bet bent jau žinosiu, ką galima pakritikuoti. Lietuva juk heiterių kraštas :)
Beje, jei jau užsiminiau apie maistą, tai negaliu nepaminėti grupiokės Miglės kasdieniškai pasakyto pokšto, net neatsimenu, kokiam kontekste. "Vėdarai: shit- out, potatoes- in". Genialu, nes tai- visiška tiesa, be to, baisiai juokinga ir pretty much apibūdina visą lietuvišką virtuvę. Čia šiaip. Tiesą sakant, tai vėdarų nesu valgusi, bet čia skonio reikalas, todėl nieko nesmerkiu.

Toliau apie skaitalus. Vasarą pagaliau prisiruošiau perskaityt knygą, kuri yra prievaloma visiems, susijusiems su medicina, ir tiems, kurie bent kiek vertina šitą mokslo šaką. Tiems, kurie garsiai šūkauja, jog daktarai nieko neišmano, kad jiems reikia tik pinigų ir kad Lietuvoj žmonės patys nemiršta- juos nužudo gydytojai, iškart sakau, kad toliau galit neskaityt. 

Bet jei esat sveiko proto ir neišsigąstat per žinias pamatę, jog ligoninėj žmogus vis dėlto mirė, labai rekomenduoju Samuel Shem "Dievo namai". Pirmiausia tai man patiko ironiškas pavadinimas, nes daliai visuomenės tikrai atrodo, kad ligoninėse vyksta stebuklai ir apskritai- gydytojo profesija yra šventa. Paneigti tokį požiūrį galiu net aš pati, bet knyga tai jau tikrai sutrypia tuos aukštus vertinimus. Per daug neišsiplečiant: veiksmas vyksta "Dievo namų" ligoninėj, kur internai (jau baigę universitetą, bet dar ne gydytojai) atlieka praktiką ir supranta, kad visiškai nieko nemoka, bet niekas jiems nieko ir neaiškins. Iš viso šito gimsta toks ironiškas ir kurioziškas pasakojimas, kad nė neįtartum, kad tokia yra ir realybė. Dievo namuose galioja nerašytos taisyklės, tokios kaip "Liga- paciento rūpestis", "Vienintelis geras ligonis- negyvas ligonis", "Medicinos pagalba teikiama kuo daugiau nieko nedarant" ir panašiai. Dievo namų įstatymai surašyti knygos gale, kuriuos perskaičius pradėjau skaityti visą knygą tą pačią sekundę. 
Kodėl dabar apie ją pasakoju, nors perskaičiau seniai? Šiuo metu doroju antrą- dvigubai storesnę- dalį "Vargo kalnas", kuri yra panaši į pirmąją, bet rašoma jau apie psichiatrijos ligoninę. Galinis viršelis skelbia: "Sveiki atvykę į Vargo kalno psichiatrijos ligoninę, pamišėlių, savižudžių, tironų ir piktavalių namus. Čia tūno kompulsyvūs melagiai, negailestingi svetimautojai, seksualiniai iškrypėliai ir netgi vienas kitas oficialus beprotis. Ir tai dar tik daktarai...". Be abejonės, tokia pastraipa iškart suintriguoja, bet į tą Vargo kalną kopiu jau kurį laiką. 
Šiaip ar taip, "Dievo namus" tikrai rekomenduoju. Žinoma, jei vienintelė knyga, kuri patiko, yra "Fifty shades of grey", tai pailsėkit, bet šiaip tai tikrai praplės akiratį. Nors mano mama sako, kad žmonės, nesusiję su medicina, šito skaityt neturėtų.

 

Žodžiu, gyvenu kaip visada. Skaitinėju šį bei tą, klausausi šio bei to. Ir laukiu to tikrojo rudens. Kuo greičiau ateis, tuo greičiau praeis.

• Mergaitės, šiandienos atradimas jums- The Beauty Department. Nežinau, gal aš nemadinga ar ką, bet šito gražaus puslapio anksčiau nežinojau. Puikus! Tuo, kad viskas paprasta net ir toms, kurių abi rankos kairės. Kairios..? Ir ypač patiko vienas triukas, kurį jau bandžiau anksčiau ir kuris, mano nuomone, labai puikiai pakeistų tuos nevykusiai nurudintus veidus vidury žiemos, nuo kurių, šiaip ar taip, nepabėgsim. Turiu pakankamai įgudusią ranką šitam menui, bet net ir to neprireikė, kad apgaučiau geriausią draugę, jog esu labai įdegusi :)
• Būtinai pasidomėsiu, ką reiškia, kai esi apsėstas pilkos spalvos. Gal aš sergu kokia rimta liga. Šiandienos maistas akims: 

• Dienos dainos neabejotinai nereikia, nes sviestas tada jau būtų sviestuotas.

Keep calm ir iki kito karto!

Apie skudurus #2

Moterys, šiandien vėl jums!

Rudenį mėgstu dėl įvairių priežasčių: lapų, oro temperatūros (deja, čia priskiriamas tik rugsėjis), dėl naujos pradžios (kaip ir daugelis, laiką skaičiuoju nuo vasaros iki vasaros), šiaip viso to jaukumo, kai namuose sulauki svečių ir gamini kažką skanaus arba pilstai gėrimus kairėn dešinėn (kalbu gal apie kavą). Bet vienas iš geriausių dalykų yra tas, kad keičiasi sezonas- vadinasi, keičiasi ir apdarai. 

Per vasarą pasiilgstu megztinių ir džinsų, be to, daug lengviau įdomiau atrodyti, nes galima apsirengti didesnį kiekį drabužių vieną ant kito. Todėl jau kokią savaitę neišlendu iš interneto platybių, nes ieškau įkvėpimo ir idėjų.

Beje, atsinaujinti rudens sezonui man visai nereiškia nusiaubti ''Akropolį". Žymiai kokybiškesnių drabužių prisiperku butikuose per visus metus, o paskui jau tik pertvarkau spintą skirtingiems sezonams. Idėjų ieškau naujiems deriniams, kas yra žymiai smagiau: labai paprasta apsirengti naujais drabužiais, o va suderint kažką naujo iš senų daiktų- jau iššūkis. Pagrindinė taisyklė yra užpildyt spintą tokiais drabužiais, kurie derintųsi prie visko. To visada ir laikausi. 

Žodžiu, ilgai nepostringavus, einu prie reikalo: pastebėjau, kad toks įrašas vasaros sezonui buvo labai populiarus, tai pagalvojau, kad gal bus naudingas ir rudeniui. Pasidžiaukit įvairove, kol dar šilta- iškart bus smagiau!

               

Beje, šio sezono must- haves yra kažkas pilko, kas nors languoto, baikeriški aulinukai arba smailianosiai (bet ta klasikinė smaili bato nosis, ne tie košmarai, kurie buvo madingi prieš kokius 7 metus) ir vyriška spinta. Vadinasi, ne tik kad nesunku rudenį atrodyt madingai, bet, pasirodo, mano spintai šiemet nieko netrūksta :)

• Vakaro dainos- neblaškančios dėmesio: "Let her go" remixas, ''You make me feel good", ''Gold". Vasara dar visu garsu mano kambary!

Sėkmės ieškant įkvėpimo ir nepamirškit, kad jūs turit puošti bet kokį drabužį, o ne drabužis jus :)

Iki!