Jubiliejus

Šiandien šventė!

Praėjo lygiai metai nuo tos dienos, kai interneto platybėse išdygo šitas blogas. Na, ir dar koks trejetas metų nuo to laiko, kai galvoje išdygo idėja.

Sukaktys mano gyvenime šiaip jau nėra svarbios. Prisimenu pačius įvykius, bet pasakyti, kada tai buvo- ne man. Net gimtadieniai mano aplinkoje visiškai nesureikšminami.

Gerai, kad čia išsaugomos visos datos, kitaip net nebūčiau pagalvojusi, kada tą blogą pradėjau ir apskritai- kad gali būti jo gimtadienis.

Kaip ten bebūtų, pirmas gimtadienis kartu yra ir reikšmingas, ir ne.

Reikšmingas, nes tai- pradžia. Tuos 42 įrašus, kuriuos čia sudėjau per metus, Jūs mielai (tikiuosi) skaitėt, komentavot ir gyrėt. Apytiksliai paskaičiavau, jog po kiekvieno mano pasisakymo Jūsų čia apsilankydavo apie 50. Kartais daugiau, kartais šiek tiek mažiau, bet absoliučiai kiekvienas Jūsų žvilgsnis į mano žodžius man labai labai glostė širdį. Net ir dėl kokių dviejų peržiūrų vis tiek būčiau rašiusi toliau.

Nereikšmingas, nes tai- tik pradžia. Metai praėjo labai greitai ir visko per juos nutiko, bet kas tie metai, jei jau nugyvenau beveik dvidešimt dvejus... 

Grįžtant prie skaičių, tai nežinau, tas 50- daug ar mažai. Nesiekiu lygiuotis į populiariausius, elitinius blogus, taip pat ir į mados tinklaraščius, kurie, kad ir kokie vidutiniški mano akimis atrodytų, vis tiek yra plačiai žinomi. O ,,Ožka" yra nei šioks, nei toks, bet labai stengiuosi, kad visas šitas reikalas būtų nuoširdus, todėl man malonu čia būti ir, kaip sakiau, matyti kiekvieną peržiūrą ir džiaugtis dėl kiekvienos atskirai.

Prieš tuos metus rašiau, jog nežinau, kas iš to išeis. Nežinojau, apie ką labiausiai noriu rašyti. Ir dabar dar nežinau. Bet suprantu vieną dalyką- blogas man tapo dienoraščiu pačia tikriausia to žodžio prasme. Dėl to čia visko daug, ne visada tas viskas turi aiškų tikslą ar prasmę, bet rašau tai, apie ką noriu ir dėl to man vis dar malonu tai daryti.

Norėjosi kažkokio simbolinio teksto šita proga. Bet kol kas nesu nusiteikusi rašymo paversti darbu, todėl per daug nemąstant gavosi, kas gavosi.

Galiausiai- padėkos.

• Ačiū pačiai sau, kad pradėjau rašyti (ne be paskatinimų, žinoma), kad darau tai su džiaugsmu ir kad vis dar turiu ką pasakyti. Už visus ne tik pakilimus, bet ir nuosmukius, nes liūdnos mintys man pačios gražiausios. Ir už tai, kad pagaliau viskas yra taip, kaip turi būti.
• Ačiū mano muzikai, kuri nenutyla beveik niekada, nes be jos nebūtų nei nuotaikos, nei pavadinimų, nei apskritai jokių minčių ir įrašų. Mūzos tikrai egzistuoja, tik skirtingais pavidalais.
• Ir pats didžiausias AČIŪ- toks didelis, kad norėčiau parašyti kokiu septyniasdešimtu šriftu, bet tai sudarko tekstą. Žodžiu, didelis, saldus, spalvotas, kvepiantis ir pūkuotas su drugeliais AČIŪ Jums- skaitantiems, komentuojantiems ir giriantiems net labiau, negu girčiau pati save. Jums ir dėl Jūsų atsirado ,,Ožka" ir tikiuosi dar kurį laiką čia pabus.

Nors ir sakiau, kad rašymo paversti darbu ar pareiga nenoriu, namų darbus vis tiek atlikau. Tikriausiai pastebėjot naują apipavidalinimą, nežinia, geras jis ar ne, bet mano akims malonus. Tikiuosi, netrukdys ir jums.

Ir galiausiai- niekaip negaliu apsieiti be iliustracijų. Dar kartą pasitvirtino faktas, jog jei kažkas apskritai egzistuoja, tai Google, be abejonės, turės ką pasiūlyti ta tema.

Gerai, kad buvot, dar geriau, jog esat, o geriausia bus, jei ir toliau būsit :) 

Iki greito!