2013 m. balandžio 5 d., penktadienis

Carpe Diem

,,Kažkada aš mačiau žolę, vaikai. Ir eidavau iš namų be striukės... Su batais, kuriuos nesunku atkelti nuo žemės. Aš dar atsimenu pavasarį..."- visą rytą repetuoju monologą, kurį sakysiu savo vaikams arba anūkams. Praradau viltį, jog jie pamatys pavasarį: žiema jau niekada nesibaigs. Jaučiuosi kaip emigravus į kokią Laplandiją. Nors šiąnakt atskridę dvi merginos iš Švedijos sniegu nesistebėjo- pas juos tas pats.
Paskutiniu metu mane kamavo klausimas, kodėl globalinis atšilimas pasireiškia atšalimu. Pasirodo, tirpstant ledynams (nesuprantu, kodėl jie tirpsta, kai šitaip šalta) daugėja vandens ir mažėja sniego ir ledo (na, sniego pas mus tikrai nemažėja). Anyway, vanduo blogiau atspindi saulės spindulius nei sniegas ir todėl nesusidaro šilto oro srovės ir tas pavasaris niekaip neateina. Arba guli kur nors girtas.
Bet apie orus jau ir taip kalba visi, kas apskritai gali kalbėti, todėl aš neišsiplėsiu. Tik pabaigai- prieš Velykas dažydama kiaušinius jaučiausi nei šiaip, nei taip. Močiutė, rymodama prie lango ir stebėdama pūgą, atsiduso ir tarė: ,,Nu ką, einu, išpakuosiu eglutę..."
 Šiandien noriu truputį užsiimti reklama. Ir šiaip- vėl grįžti prie knygų. 
Šiuo metu skaitau M. Starkaus ,,Kartą Pietų Amerikoje". Tai jau trečia jo knyga, pakliuvusi į mano nagus ir trečia, kuri visiškai nenuvylė. Tai lyg skaityti blogą arba kokį žurnalą: yra visko ir to visko labai daug. Pirmiausia tai man labai priimtinas pats rašymo stilius: tekstas per daug nepaliestas kalbininkų ir korektorių, sakiniai ilgi su daugybe šalutinių, kas gal truputį apsunkina patį skaitymo procesą, nes kai kurias vietas reikia skaityti daugiau nei vieną kartą. Bet žiauriai žavi kalbos laisvumas, skoningas humoras, labai originalūs palyginimai ir visokios gudrios kalbos priemonės (tokios kaip personifikacijos- ar atsimenat iš mokyklos?). Ir dar- iš pirmo žvilgsnio lengvas (sąlyginai) skaitalas nejučiom ,,apšviečia" apie kitas- tolimas- kultūras, supažindina net su istoriniais faktais, kurie pateikti visai nenuobodžiai. 
Visada įdomu sužinot apie tas šalis, kurių gal niekada ir neaplankysi, bet aš, pavyzdžiui, labai nemėgstu visokių kelionių straipsnių žurnaluose, kurie arba būna nevykusiai išversti iš kitos kalbos, arba net nelabai profesionaliai parašyti žurnalistų, kurie gal ir lankėsi ten, apie ką rašo, bet tikriausiai visą laiką gulėjo viešbutyje, o paskui jau nevykusiai išvertė ką nors iš kitos kalbos. 
Tai štai, Starkaus rašliava- visai kitokia kelionių kronika, kuri dar labai smarkiai taikosi ir į nuotykinį žanrą. Labai rekomenduoju, net jei ir neskaitot knygų. Na, jei ištveriat paskaityt lrytas.lt apie Radžio gyvenimo vingrybes, tai tikrai neskaudės ir paskaičius vieną iš šitų. O gal net ir visas tris, po kurių nekantriai lauksit ketvirtos, kaip aš.

Paprastai žiemos miego nepropaguoju, bet dabar tikrai intensyviai snaudžiu, todėl ir rašyti per daug nėra ką. 
Pliusas tik vienas ir akivaizdus: daug laiko praleidžiant namie taip ir norisi pajudėti, todėl sportuoti arba einu, arba toli eiti nereikia- tik nuo stalo iki kilimo. Ir jau pradedu suprasti, kad pajudinti kaulus reikia toli gražu ne dėl to, kad būtum gražus, o tam, kad senatvė būtų lengvesnė :)

Šiandien trumpai ir beveik apie nieką. Mano mūza akivaizdžiai užsikasė po pusnim.


  • Dienos daina vis dar neatsibodusi- ,,skudurynas".
  • Iš Youtube lobynų: labai gudrus video, kuris, kaip turbūt žinot, labai išpopuliarėjo ir nesunku pasakyti, kodėl. ,,The world is much better place when you're dumb". Absoliučiai teisingai.
  • Ir paskutinis: atėjusio savaitgalio proga nuo Jennos Marbles.

Turėkit vilties ir iki pasimatymo!








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą