Dykuma
Šiandien tupėjau sveikos mitybos paskaitoj ir labai naudingai praleidau tą valandą. Jei būčiau girdėjus nors vieną sakinį, kurį sakė dėstytoja, dabar galėčiau jus apšviesti apie maisto priedus ir visas E raides. Deja, negalėsiu to padaryt. Tiesa, vieno sakinio vidurį nugirdau: pasirodo, jei produkto etiketėje prie E raidės triženklis skaičius prasideda 1- tai yra maistiniai dažai, vadinasi, nenužudys. Bet, žinoma, gali taip ir nebūti: kaip minėjau, tai buvo tik sakinio dalis.
Vietoj to, ką universitete plačiąja prasme mokausi jau trečius metus, pasinaudojau gudriojo telefono privalumais ir paskaitinėjau straipsnių apie vienatvę. Tai šiandien apie tai, nuo ko man važiuoja stogas.
Žodžiu, pirmiausia reikėtų atskirti vienatvę nuo vienišumo. Pirmas reiškinys, pasak visų vikipedijų, yra žmogaus pasirinkimas. Vienatvę aš žinau ir pažįstu, didžiausia jos koncentracija yra mano kambaryje, kur niekas neblaško, kur esu tik aš pati, mano muzika ir mano daiktai. Leisiu sau pasinaudot J. Marcinkevičiaus žodžiais: ,,Giliausias ir sudėtingiausias žmogus būna vienas. Ir teisingiausias, tikriausias. <...> Tai bendravimas su savo giliausia ir galutine tikrove, už kurios daugiau jau nieko nėra". Skamba nuobodžiai, bet iš esmės labai patinka. Mano toks gyvenimo būdas.
Bet čia tik viena pusė. Kažkada jau minėjau, jog visiems suprantama: jei esi vienas, dar nereiškia, kad esi vienišas. O kas, jei jautiesi vienišas, net jei ir nesi vienas..? Tą kartą visai netyčia suformulavau problemos pavadinimą, štai todėl ir ieškojau sprendimo internete. Jei ne sprendimą, tai priežastis, kodėl atsiranda vienišumo jausmas, tikrai radau. Be to, buvo smalsu, prie ko tai gali privesti.
Nenoriu labai išsiplėsti, be to, aiškiai suvokiu, kad vis dėlto reikia esant tarp žmonių klijuotis tą dirbtinį veidą, nes tavo problemos yra tik tavo ir niekam jos neįdomios. Ir neturėtų būti. Kai pradėjau šitą tekstą, net nežinojau, kodėl tai rašau. Ties šituo sakiniu susipratau, kad štai kokia naujiena: pasinaudojau internetu kaip psichologu ir dabar stebiuosi, kaip to nesugalvojau anksčiau.
,,Vienišumas nėra malonus jausmas- tai tarsi bausmė, nepilnavertiškumo pojūtis, atskirties ir atitolimo nuo žmonių jausmas. Vienatvę galite pasirinkti patys, o vienišumą jums ,,primeta'' kitų elgesys su jumis". Skamba kraupiai, o tokių ir panašių pastraipų prisiskaičiau tiek, kad galėčiau rašyt iki ryto. Tai dabar ir nežinau, ar geras pasirinkimas yra ieškot tokios informacijos.
Paveikslėlis tik šiaip. Tikrai nenoriu nekęsti visų žmonių.
Kol pavasaris slenka savo tempu, mane absoliučiai apsėdo visokios filosofijos. Todėl ir blogas toks tylus- nesiekiu jo paversti rimtu skaitalu.
- Penktadienį buvau G&G Sindikato koncerte, kuris naglesnis už ankstesnius, kuriuose lankiausi, buvo tuo, kad visam reikalui dar pritarė būgnai ir dvi gitaros. Apskritai nesu didelė tokio muzikos stiliaus gerbėja, bet Sindikatas šiuo metu neabejotinai yra aukštumose, o repas ir hiphopas kartu su gyva muzika skambėjo taip kokybiškai, kad net graudu truputį. Ir šiandieninį įrašą pavadinau taip pat, kaip vienas jų kūrinys.
- Dar aptikau tobulos moters paveikslą. Vargšeliai britai absoliučiai neturi skonio, mano nuomone. Bet šiaip- va, turėkitės visi tie, kurie ieško kažko, tik patys nežino, ko.
- Daina atidžiam paklausymui: penkiasdešimties populiarių kūrinių miksas. Gal ir ne mano kompetencija vertinti tokius reiškinius, be to, iš visų sujungtų dainų man patinka gal tik kokios penkios, bet techniškai atrodo įdomu ir gana kokybiška. Paklausykit, kiek čia įdėta darbo ir pagalvokit, ar sumąstytumėt sujungti tokias dainas ir padaryti tokius gražius perėjimus. Ne šimtu procentu, aišku.
- Praėjusį sekmadienį VH1 man priminė dainą, kurią vis išgirsdavau, bet po minutės pamiršdavau. Paklausiau turbūt visas jos versijas ir dar neapsisprendžiau, kuri labiausiai patinka, bet kadangi visi čia taip išprotėję dėl Ellie Goulding, tai gal jos perdainuotu variantu ir pasidalinsiu. Visai gražu, nors tas britiškas akcentas mane žiauriai erzina.
- Ir galiausiai- mano šiandienos motyvacija. Na, bent paveikslėliai gražūs.
Nesinori liūdnai, bet dar labiau nesinori bet kaip.
Iki pasimatymo!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą