Any Other World

Paprastai pavadinimą tekstui sugalvoju pabaigoj, kai pastraipos jau sudėliotos į vietas. Kartais pradedu nuo pavadinimo ir iš jo ,,išverdu" viską, kas būna žemiau. Kartais čia pasukčiauju ir įrašą pavadinu dainos, skambančios tuo metu, pavadinimu. Dabar irgi taip padariau ir pastebėjau, kad tie trys žodžiai labai tinka temai, kuri šiandien sukasi mano galvoj.

Tai va, šeštadienis man yra skaitymo diena (kaip ir bet kuri kita, tik gal truputį daugiau), todėl šiandien apie knygas.

Vakar buvau Knygų Mugėj. Šito renginio mano mama laukia maždaug nuo pavasario (tiksliau, kai apsilankom vienoj mugėj, kitą dieną ji jau laukia kitos). 

Nepaisant to, kad absoliučiai negaliu pakęsti masinio susibūrimo vietų ir nemėgstu, kai mane liečia svetimi žmonės, Knygų Mugė- smagus renginys. Smagus dėl keleto priežasčių: 

• Visi žmonės ten ateina tuo pačiu tikslu, o žinoti, kad esi tarp bendraminčių, visada malonu. Dėl šitos priežasties mėgstu slampinėt po knygynus;
• Man visada pakyla nuotaika matant visokio plauko asmenis, perkančius knygas, kas reiškia, jog jie jas skaitys, džiaugsis ir tobulės;
• Jei pasiseka, gali prigriebti knygą su autoriaus autografu. Šiemet ieškojau M. Starkaus ir naujos jo kelionių knygos- deja, nesėkmingai. Bet pagavau tą maloniąją Beatą, o tada teko pirkti jos receptų knygą, nes kaip galima nepasinaudot tokia proga? Tai, beje, buvo pirmas mano gyvenime kartas, kai pirkau receptų knygą, bet, manau, ne be reikalo. Smulkmena tie autografai, žinoma, bet jei žmogus sugeba parašyti ir išleisti knygą, tai jo tušinuku paliesta knyga tikrai verta pirmų pozicijų mūsų bibliotekoj;
• Prie šitų ir apskritai visų priežasčių tikriausiai reikėtų paminėti ir tai, kad galima rasti knygų stebėtinai mažom kainom. Nors pinigų man negaila dviem dalykam gyvenime, iš kurių vienas yra knygos, vis tiek labai smagu, kad gali be didelio nuskausminimo pasipildyt lentynas. Be krūvos kitų, namo parsivežiau du mados albumus, kurie gražiai derinasi prie kitų mano turimų. Tokie leidiniai toli gražu nėra pigūs, jei konkrečiau, tai šitie du knygyne kainuotų maždaug kiek vienas geros kokybės batas, o aš nusipirkau dvigubai pigiau. Laimikis!

Kažkada jau minėjau, kad esu truputį knygų graužikė. Ir tuo didžiuojuosi! 

Apskritai tai man labai baisu dėl žmonių, kurie neskaito. Jokiu būdu neapsimetu Literate iš didžiosios L ir nenoriu būt kaip kokia lietuvių kalbos mokytoja, kuri kaip užsukta kartoja, kad jei neperskaitysi visų knygų iš privalomos literatūros sąrašo- tau galas. Be to, visi mokykloj rašėm rašinius, kaip svarbu yra skaityti, koks žmogus būna dvasiškai pasikaustęs, protingas kaip gudrusis telefonas, kaip knygos lavina viską, ką galima lavint (išskyrus gal tik raumenis) ir taip galima būtų tęsti pakankamai ilgai, bet tokius pasamprotavimus esu rašius tiek kartų, kad jau net nebesinori.

Man tik akivaizdūs tie kiti- ne dvasiniai- dalykai. Nesvarbu, ką skaitai-  literatūros klasiką ar bestselerius, žurnalus, laikraščius- neišvengiamai plėti žodyną, lavini iškalbą ir kalbos logiką, nuoseklumą. O leksikonas apie žmogų juk viską pasako. Be to, tokiu būdu apsišvieti įvairiose srityse, todėl daugėja temų, kuriomis turi ką pasakyti, kas išgelbsti nuo to, kad tam tikrose žmonių kompanijose gali pasijausti visišku analfabetu, kuris nežino ne tik kas yra Lietuvos Premjeras, bet ir to, kad Žemė apvali. Jau nekalbu apie tai, jog taisyklingai rašyti nesugebantis žmogus išvis nėra vertas kažkur reikštis raštu, net ir feisbuke. 

Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad jei dabar ir pasakyčiau, kas yra Premjeras, negarantuoju, jog tai galėčiau padaryt pažadinta vidury nakties. Taip pat nesakau, kad mokykloj skaičiau visą privalomąją literatūrą. Na, ,,Altorių šešėly" yra mano lentynoj, ir ta knyga man nuoširdžiai patiko, kaip ir dvyliktos klasės modernistai ir dar keletas, bet iš esmės manau kad mokyklinę programą reikėtų truputį koreguot, nes nieko keisto, kad socialiniuose tinkluose, amerikietiškose komedijose ir akropoliuose jaukiai įsitaisiusi jaunoji karta tiesiog negali suprasti, ką tokio gilaus norėjo pasakyt prieš šimtą metų palaidotas autorius. Bet čia jau ne mano kompetencija.

Vėl grįšiu prie kasdienio skaitymo. Jei sakot, kad skaityt neturit laiko, tai labai jus užjaučiu, nes tada tikriausiai neturit laiko ir pavalgyt arba pamiegot. Gal skamba piktai, bet aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip galima neturėt tam laiko. Ką, pavyzdžiui, žmonės veikia lovoj prieš miegą? Arba ką veikt valgant, pavyzdžiui, per pusryčius? Pastarasis yra vienas iš mano sunkiausiai atsikratomų įpročių. Močiutė sako, kad taip ,,suvalgysiu protą", bet net ir tai manęs negąsdina. Jei valgydama ko nors neskaitau- man neskanu. Arba kaip praleisti kelias minutes, kai jau kažkur susiruoši, bet iš namų eiti dar anksti, lauki, kol užsikraus kompiuteris, bus atsiųsta nauja serialo serija ar filmas, išvirs kažkas, ką verdi ir panašiai..? Tokiem atvejam pas mus namuose visur primėtyta laikraščių ir žurnalų, kurie gal manęs dvasiškai ir nepraturtins, bet tikrai apšvies, kas vyksta pasaulyje. 

Bet yra kaip yra. Save motyvuoti ir skaitymo džiaugsmą atrasti yra kiekvieno žmogaus reikalas. Žinoma, kaip suprasi to reikalo svarbą, kai per televizorių radžiai ieško žmonų ir visą popietę Pančitos lieja ašaras dėl Don Karlų ir neaišku, ką dar gyvenime veikia... Šituo sakiniu nenoriu pasakyt, kad nežiūriu televizoriaus. Juk ten dar rodo ir žinias, o kartais net pakenčiamus filmus. Apskritai dėl neskaitymo nekaltinu modernių technologijų, būtų neteisinga viską suversti televizoriui ar kompiuteriui, prie kurio praleidžiu tikrai daug laiko ir ne ,,Baltą drobulę" pdf formatu ten skaitau.

Smarkiai išsiplėčiau ir nepasakiau nė trečdalio to, ką norėčiau. Bet nesiekiu čia rašyt probleminių (ar dar blogiau- samprotaujamųjų) straipsnių, blogas man atitinką tą pirminę dienoraščio funkciją. Todėl iš esmės ir norėjau pasakyti apie tą paprastą kasdienį žurnalų ir nesudėtingo turinio knygų skaitymą ir kiek daug tokie paprasti dalykai duoda gero. Aišku, negalima teigti, jog paskaitęs naują ,,Žmonių" numerį jau esi labai protingas. Bet į kitą kraštutinumų pusę irgi nepulsiu: gyvenime yra ką veikti ir be tų neįtikėtinai sudėtingų kūrinių analizavimo, kuriuos skaito visi snobai ir dar apsimeta, kaip jiems nuo to gera. 

Tam kad įrašas nebūtų toks jau ,,mokyklinis", staigiai šokam prie kitos temos.

Kaip ir sakiau, prie kompiuterio praleidžiu nemažai laiko. Youtube per daug nesižaviu, išskyrus neišsenkančius muzikos šaltinius, bet visokių video dažniausiai nežiūriu ir tuo labiau jų pati neieškau, nes tai, mano manymu, yra absoliutus laiko švaistymas. Todėl dalykus, kurie nėra muzika, Youtube platybėse žinau tik kitų žmonių dėka. Kaip, pavyzdžiui, draugės Rūtos parodyta video blogerė Jenna Marbles, kuri nors ir atrodo kvaila (na, tikriausiai ir nėra labai protinga), bet sugeba iš nieko padaryt linksmus filmukus. Pažiūrėjau maždaug kas trečią, bet labiausiai patiko keletas:

• Apie tai, kaip esant neblaiviai, pasidaryt vakarinį makiažą. Įraše, kuris buvo paviešintas po šito, Jenna sako, kad gavo klausimų, ar tikrai ji filmavosi girta ir prisipažįsta, jog prisigėrė tiek, jog ryte neprisiminė, ar baigė filmuotis. 
• Apie tai, kaip atsikratyti žmonių, su kuriais nenori bendrauti. Šitas video man pasirodė labai praktiškas, nes aš irgi nemėgstu, kai kalbina nepažįstami, ką iškart ir pasakau, net nesistengdama mandagiai pasišalint.
• Apie oro uosto madas, kurios plačiąja prasme yra panašios į Kauno madas.
• Ir dar vienas ilgesnis: What always makes the Holidays Merrier? 

Ankstyvam šeštadienio vakarui tiek. Paskaitėm, pasismaginom Youtube, o toliau laikas ruoštis puoštis vakarinei programai :)

Turbūt reikėtų atskleisti pavadinimo dainą. Šiandien klausiau Mikos, kurio ,,žaislinių" dainų jau buvau pasiilgusi, tai pavadinimobrūkšnelisdienos daina ir yra:

• Mika- Any Other World. Prisiminiau jo koncertą Klaipėdoj prieš keletą metų, nostalgija apėmė, todėl dalinuosi live versija.

Gero sekmadienio ir iki kito karto!