Take it all with you
Šiaip gyvenime esu Grumpy Cat. Keep hating and grumpy on.
Bet būna kartais, kad užsimanai viską keisti iš pagrindų. Ir ne apie spintos turinį kalbu. Net ne apie pažadus numesti svorio, geriau mokytis ir panašiai.
Tai štai: paskutiniu metu suvokiu, kad kažkas mano gyvenime ne taip. Darausi jau nebe Grumpy Cat, o Katinas, Kuris Vaikšto Vienas. O kai vaikštai vienas, prisigalvoji visokių keistenybių. Galiausiai vienas įvykis viską taip sujaukė, kad praregėjau visai kitom akim, kokie blogi gali būt žmonės. Gali pamiršt visus žmogiškus faktorius, visas buvusias- nebuvusias draugystes, ir elgtis taip bjauriai, kaip tik sugeba: apgauti, įskaudinti ir visaip kitaip. Na, kaip ten bebūtų, praėjo jau šiek tiek laiko ir dabar aiškiai suvokiu: aš noriu būti geras žmogus.
Ir šį kartą visai rimtai.
Nelabai žinau, kaip reikia tai daryti. Pradedu nuo Google, kur, žinoma, randu milijoną citatų, kurios man nieko nesako. Na, gal Seneka jau į tą pusę: ,,Bendrauk su tais, kurie padarys tave geresnį. Prisileisk tuos, kuriuos gali padaryti geresniais. Tai įvyksta kartu: mokydami kitus, žmonės mokosi patys". Bet tiek neužtenka net pradžiai.
Visa kita- bullshit: gerumas- tai paguosti, apkabinti, padėti,aukotinešiukšlintipadėtimamai ir visa kita, ko moko mokykloj. Pradinėj.
Ar dar verta ieškoti Youtube ,,How to become a kind person"?
To-Do list:
1. Buy a sword
2. Name it Kindness
3. Kill people with kindness.
Irgi ne..?
Žinau, kad gerumo neišmoksi. Kaip gali išmokti, jei taisyklių nėra?
Kita vertus, labai aiškiai atskiriu, kas yra gerai, o kas blogai. Tai ir bus mano pradžia, ties kuria esu šiuo metu. Kol kas esu tas katinas, kur vienas vaikšto, bet labai tikiuosi, kad bus kam tą gerumą atiduoti. Ir ne tik, žinoma. Nebenoriu nei juoktis tik sau, nei džiaugtis tik sau. Ir verkti viena nebenoriu. Su mielu noru pasidalinčiau tom ašarom, net ir visas atiduočiau. Take it all with you.
Jei esi vienas, dar nereiškia, jog esi vienišas- tikriausiai žinot šitą frazę. O kodėl niekas nepagalvoja, kad jei ir nesi vienas, tai toli gražu nereiškia, kad nesijauti vienišas..? Šiandien esu absoliučiai apsėsta visokių filosofijų. Gal net eisiu paieškot filosofijos vadovėlio, kurio taip nekenčiau būdama pirmam kurse. Kažkur atsakymai juk turi būt, tai geriau greičiau jie pasirodytų.
Tą visišką nykumą stengiuos maskuot visokiais dalykais, kurie turėtų būt smagūs. Bent anksčiau būdavo. Nelabai man rūpi dabar šitie, bet prižadėjau draugei Gabrielei, kad parodysiu. Be to, taip viskas atrodys linksmiau.
Apskritai tai perku dalykus, kurių man nereikia, būnu ten, kur nenoriu būti, skaitau tai, ko nereikėtų, o apie muziką, kurios klausau, išvis tyliu.
Penktadienį buvau tokiam koncerte, pavadinimu ,,Meeting Adele" su soliste Girmante Vaitkute, kurios anksčiau nežinojau, bet, pasirodo, Lietuvoj tikrai yra kam dainuot. Bet čia ne apie ją. Tai va- anksčiau Adele, žinoma, paklausydavau, kaip ir dauguma. Bet po koncerto mano liūdesy paskendusiam kambary jos dainos nutyla tik naktį ir kai išvis nebūnu namuose. Blogiausia, kad net ir tų linksmesnių dainų žodžiai nieko smagaus nesako, o aš puikiai žinau savo įprotį kiekvieną dainą priimti asmeniškai...
Eik velniop, Adele, vėl ašaros krenta kaip snaigės per pūgą. Turėkis dienos dainas ir jau bus metas baigti:
Jau gaminu CD ir mokausi žodžius, kad galėčiau plyšaut mašinoj.
- Atradau jau pamirštą vaistą: kurį laiką pagyvent kitų gyvenimus, kol nuosavas apsiramins ir susitvarkys.
- Baisiai norėtųsi kam nors pasakyt ,,you make me not want to kill myself". Deja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą