2012 m. birželio 25 d., pirmadienis

Don't wake me up

Pavadinimą pasufleravo daina, šiuo metu grojanti per radiją, bet toks man atrodo visai tinkamas. Taigi, nežadinkit manęs iš atostogų, kurios lėtai, bet užtikrintai įsibėgėja.
Šiandien nugyvenau gana turiningą dieną, sutvarkiau keletą ne malonių reikalų, apibėgau rajono butikus. Ne ta buvo nuotaika, todėl grįžau tuščiomis, išskyrus Maximos maišą, prikrautą silpnųjų svaigiųjų gėrimų. Naujas pakaitalas užkandžiavimui vakarais- įdomu, prie ko tai prives..?
Po nežinia kiek laiko susiruošiau į kirpyklą. Man labai būdinga viską atidėlioti rekordiškai ilgą laiką, todėl didžiuojuos savim: rytoj jau eisiu. Plaukų žaliai dažyt neplanuoju, bet, tikiuosi bent trumpam ,,nurauti'' svogūną, į kurį panašūs mano plaukai kasdien. 
Paskutinėm dienom laikas truputį susimaišęs, dirbau šeštadienio naktį, todėl ne visada susigaudau, kokia diena šiuo metu. Darbas mano baisiai smagus: reikia gražiai bendrauti su žmonėm (neblogai apsimetinėju, ačiū Dievui), tada gražiai (jau savo noru) bendrauti su kolegom, o galiausiai už tai dar ir gauni pinigų. Nesuprantu, kodėl padavėja nėra pati populiariausia profesija :) Beje, vis dar laukiu svečių Vino Latino Vilniaus gatvėj!
Vakaras slenka su ramia muzika,atviru balkonu, žiurkėnu, trypinėjančiu ant stalo ir rankdarbiais. Niekada gyvenime nemokėjau naudotis instrukcijomis, todėl tik pasvajodavau apie visokių draugystės apyrankių pynimą- schemos man kaip raketų mokslas. Bet aptikau vieną gana primityvią ir žiūrėkit, kaip man gavosi!

 
Apimta azarto, sumeistravau dar keletą papuošalų ir jei atvirai, tai dabar jau nežinau, kada juos visus sunešiosiu...

Tiek šiandien. Idėjų badas mane ištiko, jaučiuosi kaip daržovė. Bet sulaukiau pastabos iš savo atkaklios skaitytojos, todėl prisėdau apžvelgti dienos įvykių.


  • Šiandienos itin maloniai nuteikęs įvykis: Laisvės Alėjoje vos nepartrenkiau žmogaus (nemalonioji dalis), kuris, pasirodo, buvo seniai matytas ir labai rūpintis pažįstamas :)
  • Dienos daina: beveik žiemos himnas, kuris ir vasarą neatrodo atsibodęs. Parrot, parrot, parrot dies.
  • Asmeninės bibliotekos naujiena: H.Coben ,,Dingęs visam laikui". Paskaitinėjusi mergaitiškus plepalus, grįžtu prie savo detektyvų. Apie juos kitą kartą.
Iki!

2012 m. birželio 22 d., penktadienis

All alone

Jau keturios dienos kai man atostogos! Negaliu patikėti, kiek visko smagaus laukia ir kaip viskas nesunkiai įgyvendinama. 
Penktadienį (pasak laikrodžio, dabar 23.55, taigi vis dar penktadienis) leidžiu su įvairaus plauko draugais:
  • Iš lovos save ištempiau prieš vidurdienį ir tuojau pat išsiruošiau į draugus butikus, kur aptikau savo ištikimiausią apsipirkinėjimų draugę, kuri sako (beveik dienos frazė), jog mes esam double trouble tokioms parduotuvėms. Nors, mano nuomone, tik dėl tokių kaip mes butikai ir išsilaiko :)
  • Parsisiunčiau pirmąjį ,,Draugų'' sezoną. Nors esu mačius visas iki vienos serijas, o kai kurias net po keletą (dešimčių) kartų, vis tiek šitam serialui nėra lygių. Mano akimis ,,Draugai'' nesuprastėjo po pirmų dviejų- trijų sezonų, kas būdinga daugeliui tokio tipo serialų, be to, labai mėgstu visiems lengvai suprantamą, skoningą humorą. Ir trečias dalykas- klausant tokių dialogų visai neprastai išlavinau šnekamąją anglų kalbą, kas yra visapusė nauda, žinoma.
  • Su drauge Rūta pasikultūrinom senamiestyje, kur vyksta renginiai, skirti, kaip išsiaiškinau grįžusi, Napoleono bridimo per Nemuną metinėms paminėti. Kur jis ten brido nežinau, bet koncertas buvo gražus, o jo vedėjas- dar gražesnis. Mergaitiškas pasimatymas taip pat davė naudos, nes a) mergaitiški plepalai yra geriausias vaistas nuo asmenybės krizės; b) mano mūza gavo maisto ir dabar galvoje knibžda daug idėjų naujiems papuošalams. Tikriausiai galiu reklamuoti ką noriu, todėl ir reklamuoju draugę Rūtą, kuri daro baisiai gražias apyrankes. Tikiuosi, po šito neliks skolinga ir padarys vieną man :) 

  • c) diskutuojant apie muziką prisiminiau The Fray, kurių dainos kažkada buvo tapę panašiais į draugus reiškiniais. Todėl savo vienišą vėlyvą vakarą leidžiu su pamiršta, bet labai daug prisiminimų keliančia muzika. Kažkada būtent šita grupė man padėjo susitvarkyt su savim, todėl net truputį graudu jų klausytis. Net keista, kokią galią turi muzika ir kokios stiprios asociacijos su ja gali egzistuot. 
  • Paskutinis mano dienos draugas yra žiurkėnas Rembo, kuris mėgsta morkas, gulėt ant nugaros ir šokinėt nuo stalo. Geras draugas: jam visada viskas gerai.
Šventinį Joninių savaitgalį eisiu į darbą, todėl planuota išvyka prie jūros nukeliama neribotam laikui. Kita vertus, daug nuotykių laukia ir Kaune. Kol kas džiaugiuosi savo pačios ir ,,Draugų'' kompanija ir kaupiu jėgas atostogoms.


Ar man vienai tokie paveikslėliai sukelia gilesnių minčių..?

  • Vakaro dainos, žinoma, yra iš The Fray repertuaro: ,,How to save a life", kuri kartais tikrai gali įvaryt isteriją
  • ir perdainuota ,,Heartless". Komentaruose minima, kad jų vesija net geresnė nei Kanye West. Skonio reikalas, bet man atrodo, kad čia sunkiai palyginami dalykai.
Iki pasimatymo!




2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Timebomb

Taip noriu atostogų, kad net verkti norisi. Nuolat kuriu planus,kaip išlėkti prie jūros, ir apie nieką kitą negaliu galvoti. Stogą rauna!
Šiom dienom turėčiau intensyviai ruoštis paskutiniam (!) egzaminui, bet tikiuosi, kad informacija pati ,,sukris'' į galvą, nes nenoriu su ja turėt nieko bendro.
Užvakar patyriau baisiai nemalonų dalyką- praradau telefoną. Na, pats plastmasės ir metalo gabalas buvo labai mielas ir madingas, bet labiausiai gaila visko, kas buvo jame. Keistas jausmas- visą dieną gyvenau kaip be galvos ar bent jau rankos. Kai noriu truputį pailsėti nuo visko, kartais ir taip jį išjungiu, bet žinoti, kad neturiu, buvo arti ,,siaubinga''. Žodžiu, vieną dieną pasinaudojusi neišmaniu senu telefonu, kuris kažkada buvo labai mandras (prieš kokius septynerius metus), o dabar- beveik neatpažįstamas objektas, šiandien neištvėriau ir įsigijau naują. Nors ir nedidelis, bet džiaugsmas paniurusiai asmenybei.

Mano organizmą truputį painioja lietuviškos vasaros klimatas, todėl manau, kad man nesunkios formos rudeninė depresija. Arba čia kalta rutina, kas skamba gana įtikinamai, nes vakar gavau naujų pojūčių ir įspūdžių ir iškart pasijaučiau geriau. Jau buvau darbe, kuriam parduosiu savo vasarą. Ėjau tik šiaip pažioplinėti, pažiūrėti, ką turėsiu daryt ir ko išmokt, bet viskas pakrypo neplanuotai, ir šį tą jau nuveikiau. Nėra čia ką per daug pasakoti, kviečiu visus į ,,Vino Latino'', pasistengsiu gražiai aptarnauti, kai tik išmoksiu!

Šiandien Delfi man pasiūlė įdomų straipsnį apie ateities profesijas. Kai kas atrodo girdėta jau dabar: pavyzdžiui, ,,prekeiviai oru'' panašūs į šiuolaikinius dėdes, sėdinčius valdžios postuose. Apmaudu, kad odontologija 2030 metais nebus pirmoje vietoje (girdėjau, kad šiemet tai- geidžiamiausia profesija). O jei rimtai, tai dar apmaudžiau, nes kai rinkausi, ką veiksiu gyvenime, nebuvau girdėjusi apie tokią specialybę, kaip futurologija. Pagal žodyną tai- mokslas apie ateities prognozavimą, bet iš esmės mokslu šitą sritį pavadinti sunku. Užtat kaip įdomiai skamba! Truputį paskaitinėjau, ką tie futurologai daro- vertina jau egzistuojančias technologines, ekonomines ir socialines naujoves, apibendrina ir įvardina tendencijas, kurios turėtų išaiškėti ateityje. Neaišku, kiek pasitvirtina jų svarstymai, bet 2009, pasak futurologų, Pasaulio Prekybos Centro vietoje turėjo būti pastatytas naujas bokštas, 2010 balandį pasaulyje gyvenančių žmonių skaičius turėjo būti 7 milijardai (Vikipedija sufleruoja, kad 7 milijardus pasiekėm 2011 spalį), 2011 turėjo atsirasti kažkokia nauja Windows operacinė sistema, kuri užtikrintų visiškai naują ryšį tarp vartotojo ir kompiuterio (mano žiniomis neatsirado, bet kadangi plačiau neįvardinta, koks tas ryšys, tai galima interpretuoti savaip). 2012 gruodžio 21, kaip ir žadėta, bus Pasaulio Pabaiga, apie ką, tikiuosi, gruodžio 22 dar galėsiu papostringauti. O toliau- jau mūsų vaikams: 2050 Žemėj bus 9 milijardai žmonių, o 2095 žmonės sukurs kosminį laivą, kuris pasieks šviesos greitį. Čia tikriausiai kalbama apie tuos skraidančius automobilius, kuriuos rodo filmuose apie ateitį :)
Dar radau paveikslėlį, kaip futurologai įsivaizduoja ateities miestą. Įdomu, kaip tada atrodys senamiestis? 

Kaip dažnas statistinis pilietis, pradėjau užmetinėt akį į savo horoskopą (nuoširdžiai neįsivaizduoju, kam, nes tai darau vakarais, kai diena šiaip ar taip pasibaigusi). Šiandien- palanki diena rimčiau pasimokyti ar ieškoti informacijos. Kokia laimė, kad perskaičiau ne vėlai vakare, dar ne viskas prarasta..! 


Iki!




2012 m. birželio 11 d., pirmadienis

Apie internetą, Obamą ir Mansoną

Šiandien internete aptikau įdomų straipsnį. Būkit palaimintos, interneto aukos, nes iš tikrųjų tai- baisiai naudingas dalykas.
Amerikoj buvo atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad vaikai, kurie daug naudojasi internetu, įsisavina abėcėlę, informaciją, kurią susiranda patys, geriau įsimena ir apskritai- didina savo išprusimo lygį. Mokykloj tą patį girdėjau apie Žemaitės veikalų skaitymo teikiamą neišmatuojamą naudą, bet šį kartą ne apie tai. Pasak tėvų, kurie yra susirūpinę dėl savo nolaiferių vaikų, internetas iškreipia realybės suvokimą, žaloja intelektą ir tikriausiai gali sukelti net vėžį, bet iš tikrųjų tai šitaip išmokstama bendrauti, laisviau išreiškiami kūrybiniai gebėjimai ir taip galima vardinti dar kelias pastraipas.
Dar verta paminėti, kad tyrimą parėmė informacinių technologijų kompanijos. Bet kodėl tai negalėtų būti tiesa..?
Kaip jau ir buvo minėta, mano išprusimas labai progresuoja interneto dėka. Šiandien čia itin pasismaginau. Radau labai nuotaikingą video, kuris tikriausiai yra ilgo darbo rezultatas: JAV prezidentas Obama atlieka dainą, kuri vakar mane persekiojo, o šiandien jau po truputį palieka ramybėje. Patiko smagi detalė pabaigoje, kur praneša: ,,Subscribe. And I love you back. Maybe". Rimtai, kas kuria tokius kūrinius?
Ir dar buvau (ne)maloniai nustebinta, nes paaiškėjo, jog Marilynas Mansonas iš tikrųjų yra žmogus. ,,Baisus diedas"- sako mama. Delfi paskaitinėjau interviu su juo, bet šiaip labiau sudomino nuotraukos, kuriose jis nėra personažas. Nusivyliau, nes, ko gero, anksčiau nesu jo mačiusi be makiažo ir odinių korsetų, todėl maniau, jog tai, kaip jis atrodo iš tikrųjų, yra paslaptis ar kažkas tokio. Negi aš viena tokia neapsišvietus?
Taip pat aptikau visokio plauko edukacinio (ir nelabai) pobūdžio straipsnių, kaip pagal savo zodiako ženklą pasirinkti automobilį, šalį, kur gyventi ir kojinių spalvą. Apie tai- kada nors, nes čia savarankiška tema, tikrai verta dėmesio.

Jei neironizuojant, tai šiandien nugyvenau dar vieną gana produktyvią dieną. Butike nudžioviau porą drabužių, po to paskaitinėjau naujienas ir akivaizdu kad praturtinau savo intelektą. Prizas buvo lazanija, dėl kurios kuičiausi virtuvėje visą vakarą. Po savaitgalio dar negaliu sugrįžti į įprastą režimą, bet per daug ir nesistengiu.




Kadangi dabar savo  egzistencijai esu nustačiusi paviršutiniškumo režimą, tai tokią dieną laikau produktyvia, kad ir kaip apgailėtinai tai skambėtų. 

Šiandienos horoskopas sako, jog galvosiu apie investicijas ir keliones. Tai gal ir pamąstysiu apie kelionę rytoj iki artimiausio butiko ir investicijas į spintą. Alkoholizmas yra labai blogai, bet apmąstyti viską man padės butelaitis ,,Sherwood" gėrimo, kurį labai rekomenduoju.

  • Nors ir labai žaviuosi Obamos talentu, dienos daina visgi yra kuklesnė. 
  • Kita dienos daina yra tokios mergaitės Evelinos šedevras ,,Džo" (tikriausiai), kurią po kurio laiko prisiminėm su drauge Gabriele dėl to kad a) ji yra tos pačios draugės viena iš mėgstamiausių, b) žvėriškas linksmybes užsuka šitas gabaliukas. 
Gero likusio vakaro, nesušlapkit tokiu vasarišku oru!


2012 m. birželio 10 d., sekmadienis

call me Maybe

Kaip savaitgalis? Mano- puikus! Tiesą sakant, neatsimenu, kada dar jis buvo toks produktyvus. Ketvirtadienį- sekmadienį nulėkiau apie 700 kilometrų, į kuriuos tilpo visokių nuotykių. 

  • Susiradau darbą vasarai. Dabar bijau, jog ,,pralinksminsiu'' dar daugiau pinigų nei paprastai.
  • Be didelių nuklydimų sugebėjau pasiekti Lazdijų rajoną ir tikslią vietą jame, nors: a) nesugebėčiau nepaieškojus parodyti tos vietos žemėlapyje, b) kartais mėgstu pagrybauti ir mieste. 
  • Pirmą kartą plaukiau baidare, kas yra labai keista, nes toks vaizdas, jog tai yra darę VISI ir ne po vieną (dešimtį) kartų. Pasirodo, tai nėra taip lengva kaip tikėjausi: turiu padaryti dar vieną kitą (šimtą) atsispaudimų plius supratau, kad mašiną parkuoti yra tikrai juokų darbas. Gerai bent, kad alų gerti plaukiant labai įmanoma (ir net patartina) ir tikimybė, kad apsiversi, yra tikrai ne šimtas procentų. Ir dar- dvi mergaitės baidarėje laisvai nuošluostytų nosį kai kuriems vyrams.
  • Dar sužinojau, kad zefyrą pakelti aišku kad galima, bet ne visada išeina. Turiu omeny tuos baltu celofanu apvyniotus šieno rutulius, kurie laukuose tikrai atrodo kaip zefyrai. Tai va. Jie tikrai didesni ir sunkesni nei iš pradžių atrodo.
  • Reabilitavausi sode, kur užsiropštusi ant stogo graibiau konkorėžius iš lietvamzdžių ir po beveik metų pertraukos valgiau ledų. Visiškai nevartoju saldumynų jau daugiau nei metus, bet praėjusią vasarą nutariau, kad per atostogas iš esmės tik ledais galima ir maitintis. Šią vasarą nusprendžiau taip pat, todėl apsidovanojau savo leisgyvę fizinę išraišką labiausiai prašmatniais ledais, kuriuos buvo įmanoma rasti kaimo parduotuvėj. Juk toks svarbus įvykis!


Po ilgo savaitgalio prisikimšau mamytės virtos manų košės ir jau svajoju apie savo minkštą lovą, į kurią tuojau pat save ir tempiu.
Laukia sunki savaitė, kurią kol kas ignoruoju. Atostogos jau taip greit, kad net girdžiu!


  • Šio vakaro daina- iš tų, kurios taip įstringa, kad persekioja kaip koks šešėlis. Hello, Maybe.



2012 m. birželio 7 d., ketvirtadienis

Geroji praktika

Šiandien buvau ten, kur labai intensyviai ir tikslingai dirba protingiausi dėdės. Buvau Seime! Nors Grybauskaitė skaitė metinį pranešimą (nesu visiškai tikra, kas tai) ir labiau domino Konstitucijos salė, kur tikriausiai vyko cirkas (labai tinka frazė, kuria pasidalinau vakar), bet su tuo cirku nieko bendro neturėjau. Gal net geriau- dalyvavau pirmojoj savo gyvenime konferencijoj, daugmaž susijusioj su ateities darbu. Su tuo save ir sveikinu. Per kavos pertrauką (per kurią gerb. gydytojai- odontologai šlamštė pyragėlius kaip pašėlę), paslampinėjom ten, kur šiaip eidamas pro šalį nepakliūsi. Stebuklai Seime nevyksta (kartais tikrai pagalvotum, kad vyksta), bet vis tiek smagu viską pamatyt ne per televizorių.




Pagaliau pradėjau jausti, kad artinasi atostogos. Kiekvieną dieną perskaičiuoju, kiek dar liko atsiskaitymų universitete ir kartais tas skaičius net būna mažesnis nei paskutinį kartą!
Negaliu sulaukt, kada galėsiu važiuot prie jūros, kiekvieną kartą artindamasi link autostrados Vilnius-Klaipėda dūsauju, nes reikia sukti į kitą pusę. 
Kaip ten bebūtų, vasara dar tik prasidėjo (kaip visada, pareina savo tempu), o atostogos niekur nepabėgs. 

Beje, atradau naujus pokštus, kurie vadinasi ,,Texts from dog''. Ne tiek juokingi, kiek tiesiog mieli. Ypač šunų mėgėjams, nes, pavyzdžiui, man tikrai atrodo kad jei Patricija, kuri gyvena su manim, mokėtų sms'int, tai irgi rašinėtų panašius dalykus. Dalinuosi vienu, kuris tikrai sukelia šypseną. 

Šiandien tokia greita dienos ataskaita (kukliau, nei Grybauskaitė), nes jaučiu, kad metas pasigamint ką nors gražaus. 
  • Dienos daina- mano naujas ringtonas
  • Dienos seniena: ,,Empire State of Mind'', kuri labai garsiai bumbsėjo vidury centre susidariusio kamščio iš šalia stovinčio kaunietiško trečiogolfo. Nemeluosiu, kad po to nepadariau taip pat :)





2012 m. birželio 6 d., trečiadienis

Nothing else matters

Jau sakiau, kad pastaruoju metu ,,graužiu'' supermergaitiškas knygas, kurios panašesnės ne į grožinę literatūrą, o į žurnalus. Tai tokios ramios knygos, kurias galima vartoti po truputį valgant ar klausant muzikos. Galima net skaityti po kelias iškart, kaip dažniausiai ir darau. Ieškoti gilių minčių neverta, bet kartais norisi, kad skaitymo procesas tiesiog užkamšytų laisvo laiko skyles.
Savo romaniūkščiuose gražiais spalvotais viršelias vos spėju sekti vykstančias dramas, kur ekstazė ir agonija keičia viena kitą šviesos greičiu, bet visada sulaukiu vieno: laimingos pabaigos. Ar dar galima ko nors norėti? Laimingos pabaigos labai optimistiškai nuteikia, o to man labai trūksta šiuo metu.
Kuklaus turinio knygelės eina į trasą periodiškai, kai pati save neypatingai džiuginu, kai ir kiti nedžiugina taip, kaip tie absoliučiai nuostabūs herojai (iš tikrųjų- neįtikėtinas talentas sukurti tokius patrauklius charakterius). 
Niekad nemėgau snobų, todėl ir nešūkauju garsiai, kokia esu intelektuali ir kaip man patinka ,,Karas ir taika''. Įdomiausi karai vyksta šedevruose, kurių turiu visai nemažai, ir kuriuose galiausiai įsivyrauja taika. Juk nėra blogai kartais pagyventi svajuko dramblionėse?


Kadangi turiu nemažai visokių darbų, tai fantazijai dirba pajėgiausiu režimu. Ir taip visada: kuo labiau negaliu daryti to, ką noriu, tuo daugiau idėjų kyla. Smarkiai ruošiuosi naujų rankdarbių gaminimui plius išsikėliau sau tikslą rasti naują rankinę. Mirtinai užsimaniau permatomo plastiko, kokias, jei neklystu, pernai gamino Furla, o šiemet jos yra superturbonaujovė mirtingųjų parduotuvėse. 


Ateities maloniųjų darbų sąraše yra pasiieškoti naujos muzikos ir patobulinti savo naują patiekaliuką, kuriuo baisiai nekantrauju pavaišinti svečius!












Šiandien močiutės kieme karpiau žirklutėm žolę ir niūniavau po nosim, todėl
  • popietės daina kiek neįprasta, bet daug primenanti :)
  • vakar dienos frazė, nugirsta visiškai atsitiktinai: ,,Smagiau cirką žiūrėt, o ne jame dalyvaut''. Kontekstas- patologinė anatomija, norit tikėkit, norit- ne.
Iki greito!

2012 m. birželio 4 d., pirmadienis

There are plenty of fish in the sea

Paskutinėm dienom jaučiuosi kaip mano žiurkėnas Rembo savo ratelyje- bėgu bėgu, tik neaišku, nei kur, nei kam, nei kada atbėgsiu, jei apskritai atbėgsiu.

Turėčiau mokytis mikrobiologijos egzaminui, kas atrodo baisi tragedija, nors šiaip jau tokia nėra. Mikrobiologija- gąsdinantis mokslas, kuris iš esmės sugriauna tavo naivų nerūpestingą rožinį gyvenimą. Prisiskaitai apie visokias bakterijas, tada jos pradeda atrodyt vos ne kaip kokie dinozaurai. Plauni rankas kaip išprotėjęs, niekur nenori liestis ir net kvėpuot. 
Nuotraukoj matome visokiais gudriais būdais išaugintus grybšius, gleivūnus ir bakterijas, kurie buvo ore. Laboratorijos ore, ne kokio, pavyzdžiui, troleibuso. Gal paieškosiu Google, kaip galima apsieit be kvėpavimo.
Beje, kalbant apie dinozaurus. Šiandien valgydama pusryčius šniukštinėjau po 9GAG ir mačiau labai informatyvų paveikslėlį- komiksą, kuris aiškina, kad dinozaurai iš tikrųjų išmirė iš bado, nes jų snukis per ilgas, o rankutės per trumpos, kad galėtų naudotis šaldytuvo turiniu. Elementaru, Vatsonai, kodėl niekas apie tai anksčiau nepagalvojo..?

Jau pirmadienis ir laukia kelios greitos dienos, bet vis dar gyvenu savaitgalio nuotaikom. Šeštadienio rytą, po mikrobiologijos atsiskaitymo, apdovanojau save ekskursija į butiką, kur sumedžiojau išsvajotos spalvos kelnytes.


Pagauta įkvėpimo, truputį pakuičiau spintą (susitvarkyti ją- pusdienio darbas, todėl net nesivarginu), o paskui jau visai save pribaigiau ir susikonstravau apyrankę.


                                     

Vakarą praleidau Sambaryje, kur dirba geriausiai alų pilstantis ir kapučino kavą darantis Barmenas Benas, linkėjimai jam.


Sekmadienio rytas (iki trečios popiet) praėjo lovoje su knyga. Kai esu užsiėmusi, sunku skaityti kažką naujo ir rimto, norisi lengvų, banalių istorijų. Vėl jas atradau ir jau perskaičiau porą mergaitiškų knygų, kur meilė tokia graži ir santykiai tokie dramatiški, kad net varo į neviltį. Šlovė mano sugebėjimui įsijausti į svetimas rašliavas daugiau nei šimtu procentu, dabar gyvenu ne savo gyvenimą, nes tie išgalvoti yra nepalyginamai įdomesni.


Tiek šiandien, jau metas grįžt į realybę, kuri dar baisesnė, nei dinozaurai :>


  • Dienos frazė: ,,dangus griūna''. Labai tikslu.
  • Savaitgalio daina- trijuose pavidaluose: originalas, akustinė versija ir koveris. Viena geresnė už kitą, ką čia ir bepridursi.



2012 m. birželio 1 d., penktadienis

Keep calm and do whatever the f**k you want

Geros naujienos- vasara! Blogos naujienos- lyja kaip rudenį. Apsimetu, kad oras labai geras.
Atostogos dar tolokai, bet kartu ir jau čia pat, taip arti, kad galiu užuosti.
Vasara visada būna daugiau ar mažiau išprotėjusi, todėl yra baisiai laukiama. Kiekvieną pirmą vasaros dieną prisižadu sau daugybę dalykų: nuvažiuoti, padaryti, aplankyti susitiktipabandytiišmokti... Užduočių sąrašas būna pamirštas vos tik pajuntu visišką laisvę, bet dėl to širdies ir neskauda- geriausi nuotykiai būna neplanuoti.
Galvoju apie vasaros darbą, kas skamba nelabai maloniai, bet yra puiki galimybė sutikti naujų žmonių ir atprasti švaistyti pinigus (savi pinigai juk taip lengvai nesimėto..?). Be to, jau laikas suaugti ir nuveikti kažką naudingo (nesakau, kad naudingo visuomenei ar panašiai, bet naudingo sau). 
O kol tikroji vasara dar tunelio gale, žiūriu praėjusių metų nuotraukas ir dūsauju.
Gaila, kad laikas iki atostogų eina taip lėtai, tiesiog sliūkina, o paskui prabėga taip greitai, kad atrodo, jog laikrodis sukasi dvigubai greičiau. Ar tai kartais nevadinama reliatyvumu?






  • Labai svarbi atostogų dalis yra muzikinis fonas- paprastas, ritmingas ir nuotaikingas. Toks, kaip Express yourself, kuri neseniai atrasta, bet man pasirodė girdėta iš kažkokios reklamos.
  • Šiandienos teminę dainą atlieka Bruno Mars.

Keep calm- holidays are coming!