2012 m. rugpjūčio 17 d., penktadienis

Pypu Pypu.

Kas čia per ruduo Kaune? Arba jau pradedu visiškai adaptuotis prie pajūrio oro. Kaip ten bebūtų, vėl esu gimtajam mieste ir dalinuosi įspūdžiais. 
Atostogos šį kartą buvo ramesnės nei paprastai, bet užtat labai turiningos: su sąrašu, ką reikia nuveikti ir fotoreportažu.
Sąraše dalyvavo 17 punktų, tokie kaip:
  • išlėkti su dviračiais. Aplankėm Šventąją. Pliusas.
  • nueiti į parką, ten prisigerti ir parūkyti kaljaną. Kaljanas gerai degė. Pliusminus.
  • pakepti pliaže. Minusas. Sezonas jau baigėsi.
  • Jogundui kvepėti gėlytėm. Nežinau šito punkto priešistorės, bet jis buvo įtrauktas šeštu numeriu. Tikriausiai pliusas ir linkėjimai.
  • nusmigti balkone. Minusas, nes šį kartą labiau norėjau miegoti lovoje ne todėl, kad balkone nepatogu, o todėl, kad niekas daugiau nesišaipytų :)
  • visą dieną būti girtam. Na, jau metais pasenom, ne tas amžius. Pliusminus.
  • aplankyti ,,Džimi picą''. Minusas. Bet yra tokia vieta Palangos centre, kur picos priedų  top penketuke varžosi svogūnai, kaparėliai ir skardinė kažkokių marinuotų kukurūzų. Ir dar pusamžė višta. Nemeluoju, nors antireklamą daryti irgi nelabai gražu.
...ir dar keletas kitų, pvz. alaus gėrimo maratonas, valgio gaminimas, vafliukų valgymas ir panašiai. Dabar jau galima įtraukti ir žymiai prašmatnesnių punktų, nes:
  • aplankėm Kretingą ir jos muziejų, kur yra tas gražus parkas ir žiemos sodas. Iš tikrųjų tai važiavom pašniukštinėti ,,kaimo'' butikų, apie kuriuos legendos atsklido net iki Kauno. Gido Kretingoj neradom, todėl užsukom į Turizmo informacijos centrą, kur gavom žemėlapį su rožiniu flomasteriu pažymėtu maršrutu iki geriausių parduotuvių.
  • pati saldumynų nevartoju, bet pauosčiau cukraus vatos, kuri kažkodėl visiems asocijuojasi su vaikyste, nors aš visada mieliau kimšdavau ledus.
  • apturėjom gražią fotosesiją prie garsiosios Eglės ir jos augintinio žalčio statulos. Besifotografuojančių buvo daug, o eilėje stovėti pritrūko kantrybės, todėl teko pasitenkinti Eglės nugara. Beje, kas iš tikrųjų buvo tas žaltys? Senovinis jorkšyro atitikmuo? Nelabai mėgau visokias pasakas, tai neprisimenu.

Negaliu nepareklamuoti drabužio, į kurį įlipi ir nebenori išlipti
















...ir dar daug gražių įspūdžių, kuriuos susidėsiu kur nors galvelėje,- taip kaupiu atsargas žiemai. 

  • Naujas atradimas: Justinas Byberis, kuris nėra toks jau ir netalentingas. Net nepradėkit, kritikai, sakydami, kad kompu galima padaryt bet ką iš bet ko. Ne kiekvienas ir tokiu būdu sukurtų, mano manymu, pakankamai skoningą produktą. Na, apie klipą nekalbu, nes tas berniukas kūdikio veidu nelabai derinasi prie tokių automobilių, bet kam rūpi vaizdas, kai per ausis malonumas pasiekia smegenis didesne koncentracija.
Tikslas buvo pasidalinti nuotraukomis, kurios ir turėjo pirmiausia pasiekti blogą. Komentaras išsirutuliojo iki nemenko teksto, kas reikštų, jog pasiilgau rašymo. Matyt, atostogos jau į pabaigą.

Live to the max!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą