2012 m. liepos 29 d., sekmadienis

Around around around

Kai gyvenimas lyg ir vėl grįžo į įprastą vasaros režimą, aš vėl čia su naujom mintim ir įspūdžiais. Ir nauju amžium- man jau dvidešimt vieneri: dabar tai tikrai užaugau.
Mečiau darbą. Toks variantas priimtinesnis nei sakyti, jog darbas metė mane, kas yra arčiau tiesos :) Viskas išėjo į gera: atostogauju taip smarkiai, kad net pamiršau, kur mokausi, kad būna žiema ir kad dar visai neseniai viskas (absoliučiai viskas) buvo kitaip.
Vėl buvau pajūry, vėl ten linksminomės iki ryto, vėl- kaip kažkada- ten pasitikau gimtadienį. Ir vėl tas pats smėlis batuose, tas pats ketvirtadalis Lietuvos žmonių ir gražūs gelbėtojai :) 
Tą savaitę galėčiau pavadint pabėgimu, nes prieš išvažiuodama viską gerokai sujaukiau. Dramos teatrai baigėsi dar net nepasiekus Palangos: visus nemalonumus kaip ranka nuėmė ir grįžau į naują, švarią realybę. Nekantrauju greičiau pabėgti vėl.





Vakar Kaune nugriaudėjo ilgai lauktas renginys. Bilietus į Red Hot Chilli Peppers koncertą pirkom vasarį, jei neklystu. Tada atrodė, kad nesulauksim, kol tas pusmetis praeis. Pasimiršo, ir kiek pinigų išleidom, ir kokia juokingai ilga eilė buvo prie bilietų Akropolio Maximoje. Pažįstantys parduotuvę gali įsivaizduot, koks atstumas yra nuo įėjimo iki duonos skyriaus. 
Bet sulaukėm, ir buvo daugiau negu verta! Grupės dainas, kurias žinau, turbūt galėčiau suskaičiuot ant pirštų (rankų plius keli kojų), taigi nesu didžiausia fanė. Kaip ten bebūtų, mėgstu kokybišką produktą, todėl tikrai buvo įspūdinga. Ne tik pati muzika, bet ir pats renginys: 15 tūkstančių klykiančių žmonių ir muzikantai, kurie, atrodo, tuoj išsiners iš odos ant scenos, kiekvieną dieną akyse tikrai nesipainioja.
Ir dar vienas gražus dalykas: prie įėjimų dalino priklijuojamus ūsus, panašius į vokalisto Anthony, kuris yra lietuvių kilmės. Arena šaukė "Antanai, Antanai", o grupė tarp dainų užsiminė apie lietuviškas šaknis. Beje, kažkur komentaruose perskaičiau, jog per koncertą Čikagoje šita detalė irgi buvo paminėta.


Galva vis dar spengia, kojas vis dar skauda, bet jei būtų galima pakartot, sutikčiau iš karto. Roko klausymą jau buvau truputį apleidusi, bet po savaitės su Nickelback ir po įvykio su RHCP net neabejoju, kas okupuos mano playlistą. 

Dėl dienos (tiksliau, savaitės) dainų abejonių būti negali:
Dabar einu stebėt Olimpiados, kaip ir kiekvienas doras tautietis.
Neišsilydykit nuo karščio ir nebijokit vasarinių audrų taip, kaip mano šuo, kuris miega spintoj.
Iki!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą